Šuns įsigijimas vis dažniau tampa ne spontanišku sprendimu, o rimtu finansiniu projektu. Kai kurių veislių šuniukas kainuoja kelis tūkstančius eurų, o kartu su transportavimu, dokumentais, skiepais, įranga ir veterinarine priežiūra bendra suma gali išaugti gerokai daugiau. Todėl prieš įsigyjant išskirtinį augintinį verta klausti ne tik, kiek kainuoja pats šuo, bet ir ar šeimos biudžetas atlaikys ilgalaikes jo išlaidas.
Šuns kainą lemia ne vien veislės pavadinimas. Didelę reikšmę turi kilmė, veisėjo reputacija, tėvų sveikatos tyrimai, parodų pasiekimai, genetinės linijos ir tai, ar šuniukas parduodamas kaip augintinis, ar kaip potencialus parodų bei veisimo atstovas.
Brangesnių veislių šuniukų kainos gali siekti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Už retą ar itin paklausią veislę, ypač iš žinomo užsienio veislyno, gali tekti mokėti dar daugiau. Prie šios sumos prisideda kelionė arba gyvūno atgabenimas, mikroschema, vakcinacija, kilmės dokumentai, narvas, guolis, pavadėlis, pašaras ir pirmieji mokymai.
Svarbu ir tai, kad aukšta kaina ne visada reiškia geresnį šuns charakterį ar sveikatą. Kartais brangiai parduodami šuniukai išpopuliarėja dėl mados, socialinių tinklų ar kino ekranų, nors jų priežiūra būna sudėtinga. Atsakingas pirkėjas turėtų vertinti ne įspūdingą išvaizdą, o veisėjo skaidrumą, sveikatos dokumentus ir realius būsimo gyvenimo kaštus.
Tibeto mastifas dažnai minimas tarp brangiausių pasaulio šunų. Ši didelė, sargybai išvesta veislė išsiskiria masyviu sudėjimu, tankiu kailiu ir nepriklausomu charakteriu. Kai kuriose rinkose už išskirtinės kilmės šunį prašoma dešimčių tūkstančių eurų, o pavieniai rekordiniai sandoriai yra pasiekę ir gerokai didesnes sumas.
Vis dėlto vien pirkimo kaina čia nėra didžiausias iššūkis. Suaugęs tibeto mastifas sveria daug, todėl jam reikia erdvės, kokybiško pašaro ir tvirtos, saugios aplinkos. Šuo gali būti užsispyręs, atsargus su svetimais žmonėmis ir netinkamas nepatyrusiam šeimininkui. Netinkamai socializuotas gyvūnas gali tapti sunkiai valdomas.
Kailio priežiūra taip pat pareikalauja laiko ir pinigų. Sezoninio šėrimosi metu gali prireikti profesionalaus kirpėjo, o dėl didelio kūno svorio bet kokios sąnarių ar judėjimo problemos tampa brangesnės. Šios veislės atveju paskola, paimta vien šuniukui įsigyti, gali būti tik pradžia ilgesniam finansiniam įsipareigojimui.
Tarp brangiausių šunų dažnai atsiduria samojedai, faraonų šunys, afganų kurtai, prancūzų buldogai iš išskirtinių linijų ir čiau čiau. Samojedų kainą kelia paklausa, veisimo sudėtingumas ir įspūdinga išvaizda. Gerai išveistas šuniukas iš patikimo veislyno gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, tačiau baltas kailis reiškia ir nuolatinę priežiūrą, o aktyvus temperamentas – būtinybę skirti daug laiko.
Faraonų šunys ir afganų kurtai yra retesni, todėl jų kaina neretai išauga dėl ribotos pasiūlos. Afganų kurtui reikalinga reguliari kailio priežiūra, o faraonų šuniui – pakankamai fizinio krūvio ir veiklos. Tai nėra veislės, kurias galima palikti vienas namuose visai dienai ir tikėtis ramaus elgesio.
Brangiai gali kainuoti ir šuns sveikata. Kai kurioms veislėms būdingos kvėpavimo, sąnarių, akių ar odos problemos. Pavyzdžiui, trumpasnukių šunų gydymas gali apimti sudėtingas procedūras, o veterinarijos sąskaita už operaciją ar ilgalaikį gydymą gali siekti tūkstančius eurų. Draudimas augintiniui gali sumažinti riziką, tačiau ne visos paslaugos ar paveldimos ligos būna kompensuojamos.
Paskola šuniui įsigyti kai kuriems žmonėms atrodo patraukli išeitis, kai norimas šuniukas atsiranda anksčiau nei sukaupiama visa suma. Tačiau kreditas nesumažina bendros išlaidos – jis tik išskaido ją per laiką ir prideda palūkanų bei kitų mokesčių.
Prieš priimant sprendimą verta suskaičiuoti ne tik mėnesio įmoką, bet ir visą pirmųjų metų biudžetą. Į jį turėtų patekti pašaras, skiepai, profilaktiniai tyrimai, dresūra, priežiūros priemonės, galimos neatidėliotinos veterinarijos išlaidos ir augintinio priežiūra atostogų metu. Jei šuo didelis ar veislė jautresnė ligoms, verta turėti atskirą finansinį rezervą nenumatytiems atvejams.
Sprendimą gali padėti įvertinti įprastas paskolų palyginimas, tačiau vien palankesnės palūkanos nereiškia, kad skolintis saugu. Reikėtų atsižvelgti į bendrą kredito kainą, sutarties sąlygas, galimus papildomus mokesčius ir tai, kaip nauja įmoka pakeistų kasdienį šeimos biudžetą. Jei po paskolos neliktų lėšų gyvūno priežiūros rezervui, protingiau būtų palaukti.
Brangus šuo gali tapti šeimos nariu daugeliui metų, todėl svarbiausia įvertinti ne tai, kaip greitai jį galima parsivežti namo, o ar šeimininkas galės stabiliai pasirūpinti jo sveikata, mityba ir gerove visą gyvenimą. Prabangus įsigijimas neturėtų virsti nuolatiniu finansiniu stresu nei žmogui, nei gyvūnui.