Žiurkinis terjeras susiformavo Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip funkcionalus, o ne dekoratyvus šuo. Ūkiuose ir nedideliuose miesteliuose reikėjo nedidelio, vikraus augintinio, galinčio gaudyti žiurkes ir kitus graužikus. Šiai veislei sukurti naudoti įvairūs mažų terjerų tipai, tarp jų foksterjerai, manoma, kad prisidėjo ir žaisliniai tipai. Tikslas buvo gauti ištvermingą, bet kompaktišką šunį, nebijantį siaurų ertmių ir triukšmingos aplinkos. Laikui bėgant šios veislės atstovai persikėlė iš fermų į miestus ir tapo aktyviais šeimos augintiniais. Vis dėlto juose iki šiol labai ryškus medžioklinis instinktas ir darbo motyvacija.
Šios veislės šunys yra mažo ūgio, bet gerai sudėti ir atletiški. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis ties ketera, nugara tvirta, krūtinė vidutiniškai plati. Galva proporcinga, snukis gana siauras, su tvirtais žandikauliais ir gerai išvystytais dantimis. Ausys dažniausiai stačios arba pusiau nulinkusios, labai judrios, lengvai išreiškiančios šuns nuotaiką.
Kailis trumpas, prigludęs ir gana tankus, be pavilnės arba su labai menku pavilniu. Dažniausiai dominuoja baltas fonas su juodomis, rudo atspalvio arba trispalvėmis dėmėmis ant galvos ir kūno. Uodega paprastai laikoma aukščiau nugaros linijos, judant aktyviai juda, pabrėždama gyvą šuns temperamentą. Bendras vaizdas – tai lengvas, bet tvirtas, veržlus šuo, paruoštas greitai reakcijai ir staigiems šuoliams.
Šis šuo pasižymi dideliu aktyvumu ir smalsumu. Jis nuolat stebi aplinką ir reaguoja į menkiausius judesius ar garsus. Augintinis labai prisiriša prie šeimos, mėgsta būti šalia žmonių ir retai jaučiasi gerai, paliktas ilgam vienas. Bendraujant su vaikais šios veislės atstovai paprastai draugiški ir žaismingi, tačiau svarbi pagarbi vaiko elgsena ir suaugusiųjų priežiūra.
Dėl stipraus medžioklinio instinkto žiurkiniai terjerai linkę persekioti smulkius gyvūnus. Kartu su kitais šunimis jie dažnai sutaria gerai, ypač jei socializuojami nuo mažens. Nepažįstamuosius pasitinka budriai, gali paloti, bet dažniau yra smalsūs nei agresyvūs. Tinkamai auklėjamas šuo tampa nuoseklus, prognozuojamas ir malonus šeimos narys.
Ši veislė labai imli dresūrai, nes yra protinga ir motyvuota veiklai. Mokymo procesas turi būti aiškus, trumpomis sesijomis, su gausia pagyra ir skanėstais. Griežtos bausmės ir šiurkštus tonas dažnai duoda priešingą rezultatą ir mažina pasitikėjimą žmogumi. Šios veislės atstovams būtina kasdienė iškrova: ilgesni pasivaikščiojimai, bėgiojimas, vikrumo ar kvapų žaidimai.
Gyvendamas bute šuo gali jaustis gerai, jei gauna pakankamai fizinio ir protinio krūvio. Priešingu atveju jis pradeda ieškoti veiklos pats ir gali graužti daiktus ar pernelyg daug loti. Jauni šunys ypač aktyvūs, todėl šeimininkui svarbu iš anksto įvertinti, kiek laiko ir energijos galės skirti kasdienei veiklai.
Bendrai žiurkiniai terjerai laikomi gana tvirta ir ilgaamže veisle. Vis dėlto kai kurios linijos gali turėti paveldimų problemų, tokių kaip kelio girnelės išnirimai, alergijos ar dantų problemos. Reguliarus veterinaro patikrinimas, sąkandžio stebėjimas ir dantų priežiūra yra būtini siekiant išvengti ilgalaikių sutrikimų.
Kailio priežiūra gana paprasta. Pakanka periodiškai šukuoti trumpu šereliu arba pirštine, kad būtų pašalinti negyvi plaukai ir oda gerai ventiliuotųsi. Maudymas atliekamas pagal poreikį, bet ne per dažnai, kad nebūtų išsausinta oda. Šios veislės šunys jautrūs nutukimui, jei gaus daug skanėstų ir mažai judės, todėl svarbu subalansuotas maitinimas ir pastovus judėjimas. Atsakingas veisėjo pasirinkimas ir sąmoninga priežiūra leis džiaugtis sveiku, ilgai gyvenančiu kompanionu.