Žemyninis dekoratyvinis spanielis susiformavo Vakarų ir Vidurio Europoje kaip tipiškas aukštuomenės kompanionas. Ankstyvieji šios veislės pirmtakai gyveno rūmuose ir turtingų miestiečių namuose, kur atliko šiltinančio ir draugo vaidmenį. Nors kilęs iš spanielių tipo šunų, šis augintinis beveik neprarado savo medžioklinių instinktų, tačiau jie prislopinti, o pagrindinė paskirtis – būti ramiu ir atsidavusiu kambario palydovu.
Istoriniuose šaltiniuose minimi panašūs mažo ūgio spanieliai su ilgu kailiu ir švelniu temperamentu. Jie dažnai vaizduojami dailininkų portretuose kartu su ponų šeimomis. Bėgant laikui, selekcija pabrėžė dekoratyvines savybes, sumažino ūgį ir sušvelnino charakterį. Šiandien tai grynai kompanioninė veislė, vertinama dėl ramaus būdo ir prisitaikymo prie miesto gyvenimo.
Šios veislės šunys yra maži, kompaktiško sudėjimo, su gana tvirtu, bet lengvu kūnu. Galva proporcinga, snukis vidutinio ilgio, ne per trumpas ir ne per ilgas, su švelnia išraiška. Akys didelės, tamsios, išraiškingos, suteikiančios žvilgsniui minkštumo ir budrumo derinį. Ausys ilgos, žemai statytos, gausiai apaugusios banguotu kailiu, kuris suteikia veislei ypatingą dekoratyvų įspūdį.
Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis ties ketera, nugaros linija tiesi, krūtinė pakankamai gili, bet ne per plati. Galūnės tiesios, tvirtos, letenos ovalios ir kompaktiškos. Kailis vidutinio iki ilgo, šilkinės tekstūros, gali būti šiek tiek banguotas, su gausiomis plunksnomis ant ausų, kojų ir uodegos. Spalvos dažniausiai balta su įvairiais rudi, juodi ar sabalų dėmių deriniais, galimos ir trispalvės variacijos.
Šis šuo yra labai prisirišęs prie žmogaus ir linkęs sekti šeimininką po namus. Temperamentas subalansuotas, be agresijos, dažnai net šiek tiek nedrąsus nepažįstamoje aplinkoje. Šios veislės atstovai paprastai gerai sutaria su vaikais, jei šie elgiasi pagarbiai ir nešiurkščiai. Jie mėgsta ramų, švelnų bendravimą, tačiau noriai įsitraukia ir į trumpus žaidimus.
Nors tai dekoratyvinis šuo, jis nėra visiškai pasyvus. Augintinis mėgsta pasivaikščiojimus, trumpus žygius ir žaismingas treniruotes. Svarbu neužmiršti, kad tai jautrus ir emociškai subtilus šuo. Griežtas tonas ar grubus elgesys gali jį lengvai išgąsdinti, todėl geriausiai tinka švelni, bet nuosekli komunikacija.
Šio spanielio kailis reikalauja reguliarios priežiūros. Jį reikia šukuoti bent kelis kartus per savaitę, kad nesusidarytų sąvėlos, ypač už ausų ir pažastyse. Plunksnuotas kailis ant kojų ir uodegos linkęs susivelti, todėl rekomenduojama reguliariai tikrinti šias vietas po pasivaikščiojimų. Maudymas atliekamas pagal poreikį, naudojant švelnius šunims skirtus šampūnus.
Dresūra paprastai nesudėtinga, nes šis augintinis noriai mokosi ir mėgsta įtikti šeimininkui. Efektyviausia naudoti pozityvaus pastiprinimo metodus, trumpas ir dažnas užduotis, aiškius signalus. Tikslinga anksti pradėti socializaciją, supažindinti šunį su skirtingomis aplinkomis, žmonėmis ir kitais gyvūnais. Taip sumažinama galimo drovumo ir perdėto prisirišimo rizika.
Žemyninis dekoratyvinis spanielis dažniausiai pasižymi neblogu ilgaamžiškumu, tačiau kaip ir daugeliui mažų dekoratyvinių veislių, jam būdingos kelios paveldimos bėdos. Dažniausiai minimos kelio girnelės išnirimai, širdies vožtuvų ligos ir akių problemos, tokios kaip katarakta ar sausos akys. Todėl labai svarbu rinktis veislyną, kuris atlieka tėvams sveikatos tyrimus.
Šios veislės atstovai gali turėti polinkį tukti, jei gauna per daug skanėstų ir per mažai juda. Reikia stebėti kūno kondiciją ir pritaikyti subalansuotą mitybą, atitinkančią mažų veislių poreikius. Reguliarios veterinarinės apžiūros, dantų priežiūra ir ausų valymas padeda išvengti daugelio problemų. Tinkamai prižiūrimas ir atsakingai veisiamas žemyninis dekoratyvinis spanielis dažnai išlieka aktyvus ir sveikas iki garbaus amžiaus.