Vokiečių langharas, dažnai vadinamas ilgaplaukiu pointeriu, yra sena Vokietijos medžioklinių šunų veislė. Ji formavosi iš vietinių paukštšunių, spanielių ir seterių, siekiant sukurti lėtą, bet labai kruopštų medžioklės pagalbininką. Šios veislės atstovai buvo vertinami už gebėjimą dirbti tiek atvirose lygumose, tiek tankiuose krūmynuose ir pelkėtose vietovėse. Ilgainiui šunys tapo universaliais pagalbininkais, galinčiais sekti sužeistą žvėrį, rodyti paukščius ir atnešti sumedžiotą laimikį iš vandens.
Šiuolaikinis augintinis išsaugojo daug tradicinių savybių. Jis vis dar dažnai naudojamas medžioklei, ypač ten, kur vertinamas ramus, metodinis darbas ir gera uoslė. Miesto aplinkoje šis šuo gali tapti sporto partneriu, tačiau jam būtinas kanalas natūraliems instinktams realizuoti. Be darbo ir užduočių veislė gali nuobodžiauti ir tapti sunkiau valdoma.
Vokiečių langharas yra vidutinio dydžio, harmoningai sudėtas ir tvirtas šuo. Patinai dažniausiai būna aukštesni ir masyvesni už pateles, tačiau abu lyčiai išlaiko elegantiškas linijas. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis ties ketera, krūtinė gili, o nugara tvirta ir tiesi. Uodega paprastai laikoma tiesiai arba šiek tiek pakelta, neretai aktyvių judesių metu lengvai banguoja.
Kailis yra vidutinio ilgio, prigludęs, su tankiu pavilniu. Ant ausų, kojų galų ir uodegos susiformuoja švelnios plunksnos. Šis šuo gerai apsaugotas nuo darganų orų ir šalto vandens, tačiau pernelyg plona vilna gali būti ženklas apie netinkamą laikymą ar mitybą. Dažniausiai pasitaiko ruda, ruda su baltomis dėmėmis arba kerpėta (ruda ant balto fono) spalva. Galva išraiškinga, snukis ilgas, akys tamsios ir žvelgia ramiai, atspindi sutelktą ir protingą žvilgsnį.
Šios veislės atstovai pasižymi subalansuotu, bet energingu temperamentu. Medžioklėje jie atkaklūs, koncentruoti ir pasiruošę dirbti ilgą laiką net sudėtingomis sąlygomis. Namuose tokie šunys tampa švelniais ir prisirišusiais šeimos nariais. Jie dažniausiai labai lojalūs vienam žmogui, tačiau artimai bendrauja su visa šeima.
Su vaikais ilgaplaukis pointeris paprastai yra kantrus ir meilus, jei nuo mažens tinkamai socializuotas. Tačiau dėl dydžio ir energijos reikia prižiūrėti bendravimą su labai mažais vaikais, kad netyčia jų nenustumtų. Su kitais šunimis dažniausiai sutaria gerai, ypač jei auga drauge. Stiprus grobio instinktas reiškia, kad santykiai su katėmis ar smulkiais gyvūnais priklausys nuo ankstyvo auklėjimo. Sargavimo savybės vidutinės, šis šuo labiau įspėja lojimu, nei rodo agresiją.
Vokiečių langharui būtinas didelis fizinis ir protinis krūvis. Kasdien reikia kelių ilgesnių pasivaikščiojimų ir laisvo bėgiojimo saugioje teritorijoje. Idealu, jei šuo turi galimybę dirbti medžioklėje, dalyvauti pėdsekystės, kaniterapijos ar kitose darbinėse veiklose. Butui pritaikytas gyvenimas įmanomas tik tada, jei šeimininkas skiria labai daug laiko aktyviems užsiėmimams lauke.
Dresūra paprastai būna sėkminga, nes šis šuo yra protingas ir linkęs bendradarbiauti. Tačiau jis gali būti šiek tiek savarankiškas, ypač sekdamas kvapus. Todėl labai svarbūs nuoseklumas, aiškios taisyklės ir pozityvūs metodai. Grubumas gali sumažinti pasitikėjimą ir darbo norą. Socializaciją reikia pradėti anksti, supažindinti šuniuką su įvairia aplinka, žmonėmis ir gyvūnais.
Kailio priežiūra nėra sudėtinga, tačiau reikalauja reguliarumo. Rekomenduojama šukuoti bent kelis kartus per savaitę, kad nesusidarytų sąvėlos ant ausų, pažastų ir užpakalinių kojų. Po medžioklės ar žygių būtina patikrinti, ar kailyje neliko šapų, erkių ar kitų šiukšlių. Maudymas reikalingas pagal poreikį, nenaudojant per agresyvių priemonių, kad neišsausėtų oda.
Apskritai vokiečių langharas laikomas gana tvirta ir atsparia veisle. Vis dėlto, kaip ir daugeliui vidutinių bei didelių šunų, būdinga klubo ir alkūnės sąnarių displazija. Atsakingi veisėjai tikrina veislinius šunis ir atrenka tik gerus rezultatus turinčius reproduktorius. Taip mažinama paveldimų sąnarių ligų rizika palikuonims.
Gali pasitaikyti ausų uždegimų, nes ausys ilgos ir prigludusios, o drėgmė po plaukiojimo ar lietaus išdžiūsta lėčiau. Todėl svarbu reguliariai apžiūrėti ausis ir, jei reikia, jas švelniai valyti. Kaip aktyviam medžiokliniam šuniui, šiam augintiniui būtina gera fizinė forma ir tinkama mityba. Per didelis svoris apkrauna sąnarius ir mažina ištvermę.
Tinkamai prižiūrimi šios veislės šunys dažnai sulaukia brandžios, 12–14 metų amžiaus. Reguliarios profilaktinės apžiūros pas veterinarą, vakcinacija, parazitų kontrolė ir subalansuotas krūvis padeda išlaikyti gerą savijautą daugelį metų.