Vokiečių dratharas susiformavo XIX amžiaus pabaigoje Vokietijoje, kai medžiotojai siekė sukurti universalų paukštininką. Veisime dalyvavo pointeriai, foksterjerai, poodlepointeriai ir kitos darbinės veislės. Tikslas buvo aiškus: šuo, galintis sekti pėdsaką, rodyti paukštį, atnešti laimikį ir dirbti sudėtingomis oro sąlygomis.
Šios veislės atstovai išsiskyrė gebėjimu dirbti tiek atvirose laukymėse, tiek tankiuose krūmynuose. Vėliau jie buvo vertinami ir kaip pagalbininkai medžiojant kanopinius žvėris bei ieškant sužeisto gyvūno. Šiuolaikiniai dratharai išlaikė stiprų darbinį instinktą ir yra labai vertinami aktyvių medžiotojų Europoje.
Šios veislės šunys yra vidutinio į didelį dydžio, tvirto, bet ne gremėzdiško sudėjimo. Krūtinė gili, nugara tiesi, raumenys gerai išvystyti, todėl augintinis atrodo atletiškas ir pasirengęs darbui. Labiausiai atpažįstamas bruožas – šiurkštus, tankus kailis su pavilne, saugantis nuo šalčio ir drėgmės. Aplink snukį formuojasi „barzda“ ir krūmos antakiai, kurie šuniui suteikia rimtą, kiek griežtą išraišką ir kartu saugo akis nuo šakų bei žolių. Kailio ilgis dažniausiai 2–4 cm, jis prigludęs, be garbanų.
Leistinos spalvos yra kepeninė, kepeninė su baltomis dėmėmis arba žilumu, juoda su žilumu ar dėmėmis. Uodega paprastai nešama horizontaliai, judant aktyviai dirba, todėl lengva stebėti šuns nuotaiką ir susikaupimą.
Šis šuo yra labai ištikimas vienam žmogui ar šeimai ir linkęs formuoti stiprų ryšį su pagrindiniu vedliu. Natūralus instinktas – dirbti arti žmogaus, palaikant nuolatinį kontaktą. Namuose jis gali būti ramus ir santūrus, jei gauna pakankamai veiklos lauke. Dratharai paprastai gerai sutaria su vaikais, ypač jei nuo mažens socializuojami ir mokomi pagarbaus bendravimo. Tačiau dėl stipraus grobio instinkto būtina priežiūra bendraujant su mažais gyvūnais, pvz., triušiais ar paukščiais. Su nepažįstamais žmonėmis šie šunys elgiasi rezervuotai, bet ne agresyviai, jei tinkamai auklėjami. Dėl budraus būdo ir teritorinio jausmo jie gali tapti neblogais sarginiais, įtariai vertinančiais svetimus garsus ir judesius.
Vokiečių dratharas – labai intelektualus ir imlus mokymui šuo, tačiau kartu ir gana valingas. Jis geriausiai reaguoja į nuoseklų, aiškų ir teigiamu pastiprinimu paremtą dresavimą. Grubus elgesys ar dažnos bausmės gali sukelti užsispyrimą ir sumažinti motyvaciją dirbti. Šiai veislei būtina kasdienė intensyvi fizinė veikla: ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, darbiniai pratimai, pėdsako paieškos ar retriverio užduotys.
Tai nėra šuo, tinkantis pasyviam gyvenimo būdui. Stokojant krūvio, augintinis gali tapti nervingas, pradėti niokoti daiktus ar pernelyg loti. Idealu, kai šuo dalyvauja medžioklėje, sportinėse varžybose, pavyzdžiui, pėdsako ar poslušnumo rungtyse, ar bent jau nuolat gauna sudėtingų užduočių protui.
Šios veislės atstovai laikomi gana tvirtais ir ištvermingais šunimis, bet, kaip ir daugelis didesnių medžioklinių, jie gali turėti polinkį į klubo ir alkūnės sąnarių displaziją. Svarbu rinktis veislyną, kuris tikrina tėvų sąnarių būklę ir kitus paveldimus sutrikimus. Kartais pasitaiko akių ligų, pavyzdžiui, entropija ar katarakta, todėl profilaktinės apžiūros pas veterinarą yra būtinos. Šiurkštus kailis yra praktiškai atsparus purvui ir vandeniui, tačiau reikalauja reguliaraus šukavimo ir kelių kartų per metus trimingo, kad neatsirastų per daug negyvo plauko.
Maudymas reikalingas retai, dažniausiai po intensyvių darbų vandenyje ar labai purvinose vietose. Kadangi šie šunys dažnai plaukioja, būtina reguliariai tikrinti ir valyti ausis, saugant nuo uždegimų. Subalansuota, energijos poreikį atitinkanti mityba padeda išlaikyti gerą raumenyną ir bendrą sveikatos būklę.