Velso korgis pembrukas kilęs iš Velse esančių kaimo vietovių, kur šie šunys ilgus amžius talkino piemenims. Jie varydavo galvijus ir avis, judėdami žemai prie žemės ir taip išvengdami smūgių kanopomis. Manoma, kad šiai veislei įtakos turėjo skandinavų atgabenti špicai ir vietiniai aviganiai. Vėliau šunys tapo mėgstami britų karališkosios šeimos ir įgijo tarptautinį žinomumą. Karalienės Elžbietos II meilė šiai veislei stipriai prisidėjo prie jos populiarumo visame pasaulyje.
Šiai veislei būdingas ilgesnis korpusas, trumpesnės, bet tvirtos galūnės ir gerai išvystyta krūtinė. Galva primena lapę, snukis vidutinio ilgio, akys vidutinio dydžio, atviros ir gyvybingos išraiškos. Ausys stačios, vidutinio dydžio, šiek tiek suapvalintais galais. Kailis dvigubas, su tankiu pavilniu ir tiesiu, prigludusiu viršutiniu plauku, gerai saugančiu nuo drėgmės ir vėjo.
Dažniausiai pasitaiko ruda su baltais ženklais, raudonai ruda, sabalinė, taip pat trispalvė spalva su juodais lopais ir baltais pažymėjimais ant krūtinės, snukio, letenų ar uodegos galiuko.
Šios veislės atstovai yra atviri, linksmi ir labai socialūs. Jie paprastai greitai prisiriša prie šeimos ir noriai dalyvauja visose veiklose namuose ir lauke. Dėl aviganio prigimties augintinis mėgsta kontroliuoti aplinką, stebi judėjimą ir gali bandyti „ganyti“ vaikus ar kitus gyvūnus, lengvai sučiuopdamas kulkų sritį.
Toks elgesys dažniausiai valdomas tinkama dresūra. Nors šuo mėgsta bendrauti, jis išlieka gana budrus ir apie neįprastus garsus praneša lojimu. Tinkamai socializuotas augintinis draugiškas svečiams, tačiau visada išlieka atidus aplinkai.
Šis šuo yra protingas ir greitai perpranta naujas komandas, todėl treniruotės dažnai būna sėkmingos. Vis dėlto kartais pasireiškia lengvas užsispyrimas, todėl svarbu nuoseklumas ir aiškios taisyklės nuo mažens. Teigiamas skatinimas, žaidimai su maistu ir trumpi, įdomūs užsiėmimai duoda geriausią rezultatą.
Kasdieniam komfortui reikia reguliarių pasivaikščiojimų ir protinės veiklos, pavyzdžiui, komandų kartojimo ar kvapų paieškos žaidimų. Kailio priežiūra reikalauja reguliaraus šukavimo, ypač šėrimosi periodais pavasarį ir rudenį. Maudymas reikalingas pagal poreikį, o ausis, nagus ir dantis patartina tikrinti kas savaitę.
Šios veislės atstovai pasižymi gana gera bendra sveikata, tačiau dėl ilgesnio korpuso jautresnė stuburo sritis. Antsvoris didina nugaros ir sąnarių ligų riziką, todėl labai svarbu kontroliuoti maisto kiekį ir teikti tinkamą fizinį krūvį. Gali pasitaikyti klubų ir alkūnių sąnarių displazija, taip pat paveldimos akių ligos, todėl atsakingi veisėjai atlieka sveikatos tyrimus. Reguliarūs vizitai pas veterinarą, svorio stebėsena ir subalansuota mityba padeda išlaikyti šuns gerą savijautą daugelį metų.
Šis šuo tinka žmonėms, ieškantiems aktyvaus, bet ne per didelio augintinio. Jis jaučiasi gerai bute, jei kasdien gauna pakankamai judėjimo ir dėmesio. Veislė mažiau tinkama tiems, kurie nemėgsta lojimo ar negali skirti laiko dresūrai ir kasdieniams pasivaikščiojimams. Tiems, kurie pasiryžę įdėti šiek tiek darbo į auklėjimą, šis aviganis atsilygina ištikimybe, sumanumu ir gera nuotaika namuose.