Ši veislė gimė Prancūzijos vakaruose – uolėtoje, krūmynais apaugusioje Vandejoje. Ten reikėjo šuns, gebančio ištisas valandas sekti kvapą per sudėtingą reljefą, todėl buvo kuriami šiurkščiakailiai, atsparūs drėgmei ir erškėtrožėms. Vandėjos didysis grifonas basetas susiformavo XIX–XX a. sandūroje iš senųjų grifonų tipų, parinkus aukštesnes, ilgesnių kojų linijas nei jo „pusbrolio“ petit basset. Tokia anatomija leido išlaikyti žemą svorio centrą, bet gauti geresnį žingsnį atvirose vietovėse. Veislė vertinama už melodingą balso tembrą, ryškų uoslės instinktą ir komandinių medžioklių (paketu) manieras.
Šio šuns siluetas pailgas, bet proporcingas: tvirta nugara, gili krūtinė, gerai raumeningos, ilgesnės kojos. Galva pailga su ryškiu pakaušio gumburu, akys tamsios ir švelnaus žvilgsnio, ausys ilgos, žemai statytos, primenančios aksominę juostą. Kailis – šiurkštus, kietas, atsparus oro sąlygoms, su tankiu pavilniu, ganėtinai „netvarkingas“, tačiau funkcionalus. Spalvos įvairios: nuo trispalvio (balta–juoda–ruda) iki juodos su įrūdžiu, grizzle su balta, taip pat balta su oranžine ar gelsvai ruda. Uodega nešama linksmai, lengvai išlenkta, padedanti komunikuoti pakuotėje ir medžioklėje.
Vandėjos didysis grifonas basetas yra socialus, draugiškas ir gerai sutaria su vaikais bei kitais šunimis. Kaip ir dauguma skalikų, jis turi stiprų grobio instinktą, todėl su smulkiais gyvūnais reikalinga ankstyva socializacija ir kontrolė. Šios veislės atstovai yra atkaklūs, nepriklausomo mąstymo – tai puiku darbe pėdsaku, bet kasdienybėje reiškia, kad komandos bus vykdomos, jei aiškiai suprantamas tikslas. Dėl melodingo balso jie linkę „kalbėti“ – lojimas, kaukimas gali pasireikšti, kai nuobodu ar aptinkamas pėdsakas.
Norint suderinti kilmę ir miesto rutiną, svarbi struktūra: ankstyva socializacija, kvapų žaidimai, pėdsakų darbai, ilgi pasivaikščiojimai (60–90 min per dieną) ir laisvas lakstymas saugiose vietose. Teigiamo pastiprinimo metodai, trumpos, dinamiškos treniruotės bei kvapų panaudojimas užduotyse padeda įveikti savarankiškumą. Grįžimo kviesti komandą būtina nuosekliai formuoti nuo mažens, iš pradžių dirbant su ilgu pavadžiu. Kailio priežiūra – savaitinis šukavimas, ausų patikra ir džiovinimas po lietaus, o 2–4 kartus per metus – rankinis trimingas, kad palaikytumėte kailio struktūrą. Nagų kirpimas, dantų higiena ir kaip reikiant ventiliuojamos ausys – rutinos dalis.
Nors Vandėjos didysis grifonas basetas laikomas gana tvirtu, būtina stebėti tipines skalikams būdingas sritis. Dažnos problemos: ausų uždegimai (otitai) dėl ilgų, prastai vėdinamų ausų; klubų ir alkūnių displazija (rekomenduojami tėvų tyrimai); akių bėdos, tokios kaip entropija ar ektropija; kartais – hipotireozė ar odos dirginimai po intensyvių išvykų. Optimalus kūno kondicijos išlaikymas, subalansuotas aktyvumas bei reguliarūs veterinariniai patikrinimai prailgina darbingą amžių ir užtikrina gyvenimo kokybę. Tinkamai prižiūrimas šis šuo dažnai sulaukia 12–14 metų, išlaikydamas gerą ištvermę ir judrumą.
Apibendrinant, Vandėjos didysis grifonas basetas – charakteringas, kvapu „mąstantis“ augintinis, kuriam reikalingas laikas, kantrybė ir prasminga veikla. Šeimoms, mėgstančioms gamtą ir vertinančioms darbines savybes, tai ištikimas ir linksmos dvasios bičiulis.