Šaknys siekia Karpatų miškus, kur medžiotojai vertino ištvermingą, kryptingai pėdsakus sekančią kompaniją. Šios veislės atstovai buvo veisiami dviem atmainomis — aukštakojė ir žemakojė — kad prisitaikytų prie lygumų šernams ir tankmės lapėms. Imperijų kaita, pramonė ir XX amžiaus karai vos neišnaikino populiacijos, tačiau entuziastų pastangos Vengrijoje ir Rumunijoje atgaivino genetinį fondą. Šiandien veislė išlieka reta, bet stabiliai auganti, išlaikiusi funkcionalią medžioklinę prigimtį ir aiškų tipą.
Tvirtas, sausas kūno sudėjimas ir gili krūtinė leidžia ilgai išlaikyti žygio tempą. Galva pailga, nosis juoda, ausys vidutinio ilgio, prigludusios. Kailis trumpas, prigludęs, atsparus orams; pavilnė negausi, bet pakankama šaltesniam sezonui. Judesys erdvus, ekonomiškas, su aiškiu kryptingumu. Spalvinis tipas dažniausiai juodas su įrūdžiais; nedidelės baltos dėmės ant krūtinės, pėdų ar uodegos galiuko priimtinos pagal standartą.
Šis šuo yra orientuotas į darbą nosimi: atkakliai seka, priima savarankiškus sprendimus ir išlaiko dėmesį net sudėtingame reljefe. Namuose jis ramus, santūrus, prieraišus šeimai, tačiau gali būti atsargus su nepažįstamais. Dėl stipraus grobio instinkto būtinas patikimas aptvaras ir ankstyva socializacija su katėmis bei smulkiais gyvūnais. Šios veislės atstovai dažnai loja gilesniu balsu, ypač užuodę pėdsaką, tad butui prireiks kantraus mokymo ir rutinos.
Kasdieniam gerbūviui būtinas platus judėjimas ir uoslės užduotys. Ilgesni pasivaikščiojimai miške, pėdsakų žaidimai ar kaniterapijos kognityvinės užduotys puikiai nukreipia energiją. Treniruotėse veikia teigiama motyvacija, aiškūs kriterijai ir trumpi, dinamiški pratimai; monotoniškumas mažina įsitraukimą. Kadangi Transilvanijos skalikas linkęs persekioti kvapus, čia ypatingai pravers patikimas atšaukimo signalas ir darbo su ilga pavadėle praktika atvirose erdvėse.
Nors bendra sveikata gera, kaip ir daugumai vidutinių skalikų, pasitaiko klubo ir alkūnės displazijos, pėdų traumų nuo nelygaus reljefo bei ausų uždegimų dėl prigludusių ausų. Reguliarūs rentgenologiniai tyrimai veisimui, subalansuota mityba ir tinkamas krūvis padeda išlaikyti sąnarius. Trumpas kailis reikalauja tik kassavaitinio šepečiavimo ir retų maudynių, tačiau po medžioklės būtina apžiūrėti erkes bei įdrėskimus. Gyvenimo trukmė dažniausiai siekia 11–14 metų, o brandą šis augintinis pasiekia vėliau, išlaikydamas „paauglio“ energiją iki dvejų.
Aktyviai lauke laiką leidžiantiems žmonėms, mėgstantiems žygius ir turintiems prieigą prie saugių teritorijų, šis skalikas suteiks ištikimą, motyvuotą partnerystę. Miesto aplinkoje būtini reguliarūs iškrovos seansai ir uoslės darbas, kitaip kils nuobodulys bei destrukcija. Patyręs šeimininkas, gebantis nuosekliai taikyti ribas ir pozityvų pastiprinimą, greitai pastebės, kaip Transilvanijos skalikas atsiskleidžia sporte: pėdsekystėje, canicross ar net mantrailinge. Pradedantiesiems tinka, jei pasiruošę investuoti laiką socializacijai ir valdymo įgūdžiams.
Tinkamai aptverta teritorija ir patikimi įgūdžiai prie pavadėlio yra būtini, nes uoslė gali akimirksniu perimti kontrolę. Automobilių eismas, laukinės faunos vilionės ir medžioklės sezonas reikalauja papildomo dėmesio. Atšvaitai, GPS antkaklis ir dresūros nuoseklumas ženkliai sumažina rizikas. Planavimas padeda išvengti impulsyvių, brangių klaidų kasdien lauke.