Suomių šiaurės elnių ganymo šuo kilęs iš Laplandijos regiono, kur šimtmečius talkino samiams valdant šiaurės elnių bandas. Šie šunys dirbo dideliuose atstumuose, dažnai atšiauriame klimate ir sudėtingame reljefe. Augintiniai turėjo būti atkaklūs, staigūs ir savarankiškai priimti sprendimus. Dėl tokios atrankos ši veislė tapo itin ištverminga ir protinga. Šiandien šie šunys dar naudojami elnių bandų valdymui, bet vis dažniau sutinkami ir kaip sporto ar aktyvūs šeimos augintiniai.
Šios veislės atstovai yra vidutinio dydžio, tvirto sudėjimo, su aiškiai matomu raumenynu. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštesnis, krūtinė gili, bet ne per plati, suteikianti gerą plaučių talpą. Galva pleišto formos, snukis vidutinio ilgio, ausys stačios ir judrios, puikiai pagaunančios aplinkos garsus. Uodega paprastai laikoma virš nugaros švelniai riesta, bet ne per tankiai susukta.
Kailis dvigubas, atsparus drėgmei ir šalčiui. Viršutinis plaukas gana ilgas, šiurkštesnis, o pavilnė tanki ir minkšta. Ši kombinacija leidžia šuniui komfortiškai dirbti net esant sniegui ir vėjui. Spalva dažniausiai juoda su aiškiais įrudžiais ar rusvomis žymėmis ant snukio, kojų, krūtinės ir po uodega. Gali pasitaikyti balti plotai ant krūtinės ar letenų, tačiau jie neturėtų dominuoti.
Šis šuo pasižymi dideliu energingumu ir darbštumu. Jis žvalus, budrus ir labai orientuotas į užduotį, todėl net ir namų aplinkoje dažnai ieško veiklos. Šios veislės atstovai paprastai yra draugiški savo šeimai, bet su nepažįstamais gali elgtis atsargiai ir laikytis atstumo. Tai nėra agresyvus šuo, tačiau jis atidžiai stebi aplinką ir gali garsiai įspėti apie artėjančius svečius.
Augintiniai dažniausiai puikiai sutaria su vaikais, jei jie gerbia šuns ribas ir nemoko netinkamo elgesio. Su kitais šunimis dažnai būna pakankamai socialūs, ypač jei nuo mažens tinkamai supažindinami. Stiprus ganymo ir judančių objektų persekiojimo instinktas gali pasireikšti bėgiojant paskui dviratininkus ar bėgikus, todėl reikalingas kontrolės lavinimas.
Suomių šiaurės elnių ganymo šuo geriausiai jaučiasi aktyvioje, daug judančioje šeimoje. Jam būtini ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas, darbas uosle ar įvairūs sportai, pavyzdžiui, agility, obedience ar canicross. Vien pasivaikščiojimų kvartale šiam energijos kiekiui neužtenka. Nuobodžiaudamas šuo gali pradėti loti, niokoti daiktus ar bandyti pabėgti.
Dresūra turi būti nuosekli, bet teigiama, paremta skanėstais ir žaidimu. Šis šuo protingas ir greitai perpranta komandas, bet dėl savarankiško mąstymo kartais gali atrodyti užsispyręs. Geriausiai sekasi, kai jam aiškiai parodoma, kokia užduotis laukia, ir suteikiama pakankamai darbo protui. Ankstyva socializacija būtina, kad augintinis užaugtų stabilios psichikos ir gerai sutartų su įvairiomis situacijomis.
Šios veislės šunys dažniausiai laikomi palyginti sveikais ir ilgaamžiais. Vis dėlto, kaip ir daugeliui vidutinio dydžio darbinių veislių, gali pasitaikyti klubo ir alkūnės sąnarių displazija. Atsakingi veisėjai atlieka sąnarių tyrimus ir atrenka tik sveikus reprodukcijai tinkamus šunis. Taip pat gali pasitaikyti akių ligų, pavyzdžiui, katarakta ar tinklainės problemos, todėl rekomenduojami reguliarūs akių patikrinimai.
Kailio priežiūra nėra sudėtinga, bet reikalauja pastovumo. Šukavimas kelis kartus per savaitę padeda pašalinti negyvą plauką ir sumažina šerimąsi namuose. Šėrimosi laikotarpiu pavasarį ir rudenį plauko gali iškristi labai daug, tad šukavimo dažnį verta padidinti. Svarbu rūpintis dantimis, ausimis ir nagais, ypač jei šuo gyvena ne kaimo, o miesto sąlygomis, kur natūraliai nagai mažiau dyla.