Geltonos spalvos vėmimas šuniui gali sukelti nemažą nerimą šeimininkams. Šis simptomas dažnai nelieka nepastebėtas, nes šviesios spalvos skystis aiškiai matomas ant grindų ar lovos. Dėl ko šuo gali vemti geltonai, ir ką daryti pastebėjus šį požymį?
Geltonos spalvos vėmaluose dažniausiai būna tulžies. Tulžis yra gelsvai žalsvas virškinimo fermentas, gaminamas kepenyse ir kaupiamas tulžies pūslėje. Kai skrandis būna tuščias, tulžis gali patekti į skrandį, sukeldama jo sienelių dirginimą ir skatinanti vėmimą. Toks vėmimas dažniausiai būna rytais arba ilgesnį laiką nevalgius.
Šunys, kurie maitinami tik vieną kartą per dieną ar ilgai negauna maisto, gali dažniau patirti vadinamąjį „tuščio skrandžio vėmimą“. Tokiu atveju šeimininkams patariama reguliariai šerti augintinį mažesnėmis porcijomis.
Geltonas vėmimas gali būti susijęs su maisto netoleravimu, ypač jei neseniai keitėte pašarą ar davėte šuniui neįprasto maisto. Staigūs mitybos pokyčiai trikdo šuns virškinimo sistemą ir gali sukelti ne tik vėmimą, bet ir viduriavimą, vangumą ar pilvo pūtimą.
Toks vėmimas dažniausiai praeina savaime per parą ar dvi, tačiau jeigu simptomai išlieka ilgiau, būtina kreiptis į veterinarą. Rekomenduojama maisto pakeitimus daryti palaipsniui, per 7–10 dienų, kad šuns virškinimo sistema spėtų prisitaikyti.
Ne visada geltonas vėmimas susijęs tik su mityba. Infekcijos – tokios kaip parvovirusas ar įvairūs kirmėlių tipai – taip pat gali išprovokuoti stipresnį skrandžio ir žarnyno uždegimą, dėl kurio pasirodo tulžies vėmimas. Papildomi simptomai dažnai yra letargija, apetito praradimas, temperatūros pakilimas.
Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kuo greičiau apsilankyti pas veterinarijos specialistą, nes kai kurios infekcijos gali progresuoti labai greitai ir būti pavojingos gyvybei.
Vėmimas tulžimi kartais yra rimtesnių virškinimo sistemos sutrikimų požymis. Tai gali būti lėtinės kepenų, kasos, žarnyno ligos, tulžies latakų užsikimšimai ar gastritas. Tokiu atveju geltonas vėmimas gali pasikartoti reguliariai, šuo atsisako maisto, pastebimas svorio kritimas.
Pavieniai vėmimo epizodai, ypatingai jei šuo išlieka gyvybingas ir gerai jaučiasi, dažniausiai nėra pavojingi. Tačiau besitęsiantis ar dažnas vėmimas, kraujo priemaišos, juodas ar itin skystas vėmalai, lydintys kiti simptomai (viduriavimas, vangumas, karščiavimas, atsisakymas ėsti) reikalauja skubios pagalbos.
Visada stebėkite šuns elgesį, gėrimo ir valgymo įpročius, o jei turite abejonių – kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Šunų sveikata labai priklauso nuo atsakingo šeimininkų dėmesio ir prevencijos priemonių. Laiku pastebėtas ir įvertintas vėmimas gali padėti išvengti didesnių sveikatos problemų.