Tinkama mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių šuniui išlikti aktyviam, palaikyti gerą fizinę būklę ir džiaugtis kasdieniu gyvenimu. Tačiau išsirinkti tinkamą pašarą ne visada paprasta – parduotuvėse siūlomas didelis pasirinkimas, o skirtingo amžiaus, dydžio ir aktyvumo šunų poreikiai gali gerokai skirtis. Vieniems augintiniams labiau tinka sausas pašaras, kitiems – konservai arba veterinarijos gydytojo rekomenduota specializuota dieta.
Renkantis šunų maistą, svarbu atsižvelgti ne tik į kainą ar gamintojo žinomumą, bet ir į produkto sudėtį, maistinę vertę bei individualius augintinio poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime, kokį maistą rinktis, į ką atkreipti dėmesį skaitant etiketes ir kaip užtikrinti, kad šuo gautų visas jam reikalingas maistines medžiagas.
Universalaus atsakymo, kuris tiktų visiems šunims, nėra. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo augintinio amžiaus, kūno svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir individualaus jautrumo tam tikriems ingredientams.
Pirmiausia verta rinktis visavertį ir subalansuotą pašarą, atitinkantį šuns gyvenimo etapą. Toks produktas turi suteikti reikalingų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maistinių medžiagų tinkamomis proporcijomis.
Taip pat svarbu stebėti, kaip augintinis jaučiasi pasirinkus konkretų produktą. Gerai parinktas maistas padeda palaikyti tinkamą kūno svorį, raumenų būklę, normalią virškinimo veiklą ir sveiką odą bei kailį. Vis dėlto šie požymiai priklauso ir nuo kitų veiksnių, todėl vien pagal kailio išvaizdą ar augintinio apetitą spręsti apie pašaro kokybę nereikėtų.
Vieni populiariausių pasirinkimų – sausas pašaras ir drėgnas maistas, dažniausiai parduodamas konservų arba porcijinių pakuočių forma. Abu variantai gali būti tinkami, jeigu jų maistinė vertė atitinka šuns poreikius.
Sausas šunų maistas patogus kasdieniam šėrimui. Jį lengva dozuoti, laikyti ir pasiimti kelionėse. Be to, dauguma sauso pašaro produktų yra visaverčiai, todėl tinkamai parinktas variantas gali užtikrinti subalansuotą kasdienę mitybą.
Renkantis sausą pašarą, verta įvertinti:
Šeriant sausu pašaru būtina pasirūpinti, kad šuo visada turėtų šviežio geriamojo vandens.
Drėgnas maistas dažnai pasižymi intensyvesniu kvapu ir minkštesne tekstūra, todėl gali patikti išrankesniems augintiniams. Dėl didesnio vandens kiekio jis taip pat gali būti naudingas šunims, kurie įprastai geria nedaug, nors nepakeičia nuolatinės prieigos prie geriamojo vandens.
Konservus galima duoti vienus arba derinti su sausu pašaru. Tačiau svarbu patikrinti, ar produktas yra visavertis. Kai kurie konservai skirti tik papildomam šėrimui, todėl neturėtų būti vienintelis šuns maisto šaltinis.
Skirtingais gyvenimo etapais keičiasi šuns energijos ir maistinių medžiagų poreikiai. Todėl amžius yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis pašarą.
Augančiam šuniukui reikia tinkamo energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekio, kad jo organizmas galėtų normaliai vystytis. Dėl šios priežasties verta rinktis specialiai augantiems šunims skirtą visavertį pašarą.
Ypač svarbu atsižvelgti į numatomą suaugusio šuns dydį. Didelių veislių šuniukams reikalingas tinkamai subalansuotas mineralinių medžiagų kiekis ir kontroliuojamas augimas. Per didelis energijos kiekis gali paskatinti pernelyg greitą augimą ir neigiamai paveikti besivystančius sąnarius.
Suaugusio šuns mityba turėtų padėti palaikyti optimalią kūno būklę ir energijos lygį. Aktyviam, daug judančiam šuniui gali reikėti daugiau energijos nei mažai judančiam augintiniui, todėl svarbu ne tik pasirinkti tinkamą pašarą, bet ir kontroliuoti porcijas.
Jeigu šuo priauga svorio, verta peržiūrėti bendrą per dieną gaunamų kalorijų kiekį, įskaitant skanėstus.
Vyresnių šunų aktyvumas, medžiagų apykaita ir sveikatos būklė gali keistis. Kai kuriems augintiniams praverčia mažesnio kaloringumo pašaras, o kitiems dėl specifinių sveikatos problemų gali reikėti specializuotos dietos.
Vien amžius dar nereiškia, kad būtina keisti gerai tinkantį maistą. Sprendimą verta priimti atsižvelgiant į šuns kūno būklę ir veterinarijos gydytojo rekomendacijas.
Etiketė gali suteikti daug naudingos informacijos, tačiau svarbu ją vertinti visapusiškai. Vien tai, kad ant pakuotės pavaizduota mėsa arba parašyta „premium“, dar negarantuoja, jog produktas bus tinkamiausias konkrečiam šuniui.
Baltymai reikalingi raumenims, audiniams ir daugeliui organizmo funkcijų palaikyti. Jų šaltiniai gali būti mėsa, žuvis, kiaušiniai ir tinkamai apdoroti augaliniai ingredientai.
Riebalai suteikia energijos ir padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Kai kurios riebalų rūgštys taip pat svarbios odos ir kailio būklei.
Angliavandeniai gali būti energijos šaltinis, o tinkami skaidulų kiekiai padeda palaikyti normalią virškinimo veiklą.
Vitaminai ir mineralai reikalingi įvairiems fiziologiniams procesams, kaulų būklei ir normaliai organizmo veiklai palaikyti.
Svarbu vertinti ne vieno ingrediento kiekį, bet visą produkto formulę, jo visavertiškumą ir tinkamumą konkrečiam šuniui. Daugiau baltymų ar didesnė kaina savaime nereiškia geresnio pasirinkimo.
Reikalingas maisto kiekis priklauso nuo šuns svorio, amžiaus, aktyvumo, medžiagų apykaitos ir pasirinkto pašaro kaloringumo. Todėl dviejų panašaus dydžio šunų porcijos nebūtinai turi būti vienodos.
Pradėkite nuo gamintojo nurodytos šėrimo normos, tačiau reguliariai stebėkite augintinio kūno būklę. Jei šuo storėja, mažėja jo aktyvumas arba ryškėja šonkauliai, gali reikėti koreguoti racioną.
Suaugusius šunis dažniausiai patogu šerti du kartus per dieną, o šuniukams gali reikėti dažnesnių, mažesnių porcijų. Tikslus režimas priklauso nuo amžiaus, sveikatos ir individualių poreikių.
Nepamirškite įskaičiuoti skanėstų bei kitų papildomų užkandžių. Jie neturėtų sudaryti reikšmingos dienos raciono dalies, nes gali sutrikdyti subalansuotą mitybą ir paskatinti svorio augimą.
Kai kurie šeimininkai renkasi namuose ruošiamą maistą arba žalią mitybą. Tačiau tokį racioną būtina kruopščiai subalansuoti, kad šuo gautų visas reikalingas maistines medžiagas. Vien mėsa, ryžiai ar daržovės savaime neužtikrina visaverčio šėrimo.
Netinkamai sudarytas naminis racionas gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą arba perteklių. Žalia mėsa taip pat gali kelti bakterinių ir parazitinių infekcijų riziką tiek augintiniui, tiek žmonėms, gyvenantiems kartu.
Jei norite šunį šerti namuose ruoštu maistu, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju arba gyvūnų mitybos specialistu, galinčiu sudaryti konkrečiam augintiniui tinkamą planą.
Taip pat verta žinoti, kad kai kurie žmonėms skirti produktai šunims yra pavojingi. Šuniui negalima duoti šokolado, vynuogių ir razinų, svogūnų, česnakų bei produktų, kuriuose yra ksilitolio. Virtų kaulų taip pat reikėtų vengti, nes jie gali skilti ir sužeisti virškinamąjį traktą.
Net ir gerai vertinamas pašaras gali netikti konkrečiam augintiniui. Atkreipkite dėmesį į pasikartojantį viduriavimą, vėmimą, dažną kasymąsi, odos paraudimą, kailio būklės pokyčius ar neįprastą apetito sumažėjimą.
Tokius simptomus gali lemti ne tik maistas, bet ir kitos sveikatos problemos. Jei jie užsitęsia, kartojasi arba yra ryškūs, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, o ne savarankiškai dažnai keisti pašarą.
Keičiant maistą paprastai rekomenduojama pereiti palaipsniui, per maždaug 7–10 dienų, naują pašarą vis didesnėmis dalimis maišant su senuoju. Taip sumažinama staigaus raciono pasikeitimo sukeliamų virškinimo sutrikimų tikimybė. Jei veterinarijos gydytojas nurodė kitokį režimą, laikykitės jo rekomendacijų.
Geriausias pasirinkimas nebūtinai yra brangiausias ar populiariausias produktas. Svarbiausia, kad maistas šunims būtų visavertis, atitiktų augintinio amžių ir aktyvumą, padėtų palaikyti sveiką kūno svorį ir būtų gerai toleruojamas.
Prieš pirkdami naują pašarą, įvertinkite jo sudėtį, maistinę vertę ir šėrimo rekomendacijas. Stebėkite augintinio savijautą, pasirūpinkite šviežiu vandeniu ir nepamirškite, kad tinkama mityba yra tik viena iš sveiko gyvenimo dalių – ne mažiau svarbūs reguliarus judėjimas, profilaktinė veterinarinė priežiūra ir dėmesys kasdieniams šuns poreikiams.
Atsakingai parinktas šunų maistas padeda sukurti tvirtą pagrindą augintinio gerovei kiekviename gyvenimo etape.