Škotų terjeras yra sena škotiška veislė, susiformavusi atšiauriuose Didžiosios Britanijos šiaurės regionuose. Šie šunys buvo veisiami medžioti lapes, ūdras ir kitus urvuose gyvenančius žvėrelius. Jų pagrindinis uždavinys buvo savarankiškai dirbti po žeme, todėl natūraliai išsivystė drąsa, užsispyrimas ir savarankiškas mąstymas.
Laikui bėgant, šios veislės atstovai iš ūkinių sodybų persikėlė į miestus ir tapo garbingais kompanionais. Nors šiandien jie dažniausiai laikomi kaip šeimos augintiniai, instinktas persekioti grobį ir tyrinėti urvus vis dar išliko. Ši istorija paaiškina ir jų charakterio tvirtumą, ir specifinius dresūros poreikius.
Šis šuo yra žemai statytas, su ilgu, tvirtu kūnu ir palyginti trumpomis kojomis. Galva ilga, stačiakampė, su aiškiai išreikštu snukiu ir stipriu žandikauliu. Akys tamsios, nedidelės, suteikiančios žvilgsniui budrumo ir šiek tiek rimtumo. Ausys mažos, stačios, trikampės formos, prisidedančios prie budraus silueto.
Kailis dvisluoksnis: šiurkštus viršutinis ir tankus pavilnės sluoksnis saugo nuo šalčio ir drėgmės. Šios veislės atstovai dažniausiai būna juodi, tačiau pasitaiko kviečių spalvos ir dryžuotų atspalvių. Judesiai trumpi, bet galingi, šuo atrodo tarsi tvirtai įaugęs į žemę. Visa išvaizda byloja apie darbui pritaikytą, o ne dekoratyvų šunį.
Šios veislės šunys garsėja savo orumu ir savarankiškumu. Jie linkę prisirišti prie vieno ar kelių šeimos narių ir dažnai būna santūrūs su nepažįstamais. Namuose tai ramus, gana tylus augintinis, kuris nekelia bereikalingo triukšmo, bet reaguoja į neįprastus garsus ar svečius.
Su vaikais gali sutarti puikiai, jei jie pagarbiai elgiasi ir laikosi aiškių ribų. Kitiems šunims škotų terjeras kartais gali būti iššaukiantis, ypač jei provokuojamas, nes išlikęs kovingas terjero temperamentas. Tinkama socializacija nuo ankstyvo amžiaus labai svarbi, kad suformuotumėte subalansuotą ir prognozuojamą elgesį.
Šios veislės atstovai yra protingi, bet gana užsispyrę. Jie nemėgsta monotoniškų užduočių ir per griešto spaudimo, todėl labiausiai tinka pozityvūs, motyvuojantys dresūros metodai. Trumpi, įvairūs užsiėmimai su skanėstais ir žaidimais padeda palaikyti susidomėjimą. Kadangi terjerams būdingas stiprus grobio instinktas, šiuos šunis būtina mokyti patikimo atšaukimo ir vedžioti tik saugiose vietose arba su pavadėliu.
Nors fizinio krūvio poreikis nėra milžiniškas, kasdien reikia kelių pasivaikščiojimų ir protinių užduočių. Uoslės žaidimai, paieškos užduotys ar paprastos triukų treniruotės padeda nukreipti energiją ir stiprina ryšį su šeimininku.
Šis šuo laikomas gana atspariu ir ilgaamžiu, tačiau yra kelios ligos, su kuriomis veisėjai ir šeimininkai susiduria dažniau. Galimi paveldimi raumenų ir nervų sistemos sutrikimai, kelio girnelės išnirimai, odos problemos ar alergijos. Atsakingi veisėjai atlieka genetinius tyrimus ir sveikatos patikras, todėl renkantis šuniuką svarbu domėtis tėvų tyrimų rezultatais.
Kailio priežiūra reikalauja reguliaraus šukavimo ir profesionalaus trimingo, nes šiurkštus plaukas natūraliai beveik nekrenta. Jei kailis išpešamas tinkamai, šerimasis išlieka minimalus, o odos būklė geresnė. Reikia reguliariai tikrinti ausis, dantis, trumpinti nagus ir stebėti svorį, nes mažesnio ūgio šunims antsvoris ypač kenkia sąnariams. Subalansuota mityba ir saikingas, bet pastovus judėjimas padeda išlaikyti gerą formą visą gyvenimą.