Šiurkščiaplaukis foksterjeras susiformavo Didžiojoje Britanijoje kartu su lygiaspalviu foksterjeru. Pagrindinė jo užduotis buvo talkinti lapių medžioklėje, išvaryti žvėrį iš urvų ir tankių brūzgynų. Medžiotojams reikėjo drąsaus, vikraus ir ištvermingo šuns, kuris nebijo rizikos ir drąsiai susiduria su stambesniu žvėrimi.
Būtent ši funkcija suformavo ryškų temperamentą ir fizinį tipą, matomą ir šių laikų šios veislės atstovuose. Vėliau augintiniai pradėjo populiarėti kaip miesto ir priemiesčių palydovai, tačiau jų medžioklinis instinktas išliko labai stiprus.
Šiurkščiaplaukis foksterjeras yra kompaktiškas, kvadratinio formato šuo su tvirtu, raumeningu kūnu. Galva pailga, su ryškiu snukiu ir tvirtais žandikauliais, kurie buvo būtini medžioklei po žeme. Ausys mažos, nulinkusios į priekį, akys tamsios, žvalios, išraiška budri ir gyvybinga. Uodega paprastai nebekerpama, nešama vertikaliai ar šiek tiek palenkta, parodant šuns pasirengimą veikti.
Kailis šiurkštus, tankus, su kietu viršutiniu plauku ir tankiu pavilniu, gerai saugančiu nuo šalčio ir drėgmės. Dažniausiai vyrauja balta spalva su juodomis ar rjūdai rusvomis dėmėmis, tačiau svarbi ne tik spalva, bet ir faktūra, nes ji lemia apsaugą lauke. Dėl kailio struktūros šis šuo mažai šeriasi, bet reikalauja specifinio trimmingo.
Šios veislės atstovai yra itin energingi, smalsūs ir savarankiški. Juose dera drąsa ir nuolatinis pasirengimas veikti, todėl tai ne pasyvus sofos šuo. Šie augintiniai dažnai mėgsta dominuoti, jie greitai supranta taisykles, bet mėgina patikrinti ribas. Šeimininkui svarbu būti nuosekliam ir ramiai, bet tvirtai vadovauti. Su šeima šiurkščiaplaukiai foksterjerai būna prieraišūs, kartais net šiek tiek „lipšnūs“, mėgsta dalyvauti visose veiklose.
Su vaikais dažniausiai elgiasi draugiškai, jei yra tinkamai socializuoti ir vaikai moka gerbti šunį. Dėl stipraus grobio instinkto jie gali būti mažiau tolerantiški smulkiems gyvūnams, todėl bendrai laikytis reikia atsargiai ir prižiūrint.
Šiam augintiniui būtinas kasdienis fizinis ir protinis krūvis. Vien pasivaikščiojimo aplink kvartalą dažniausiai nepakanka, reikia aktyvaus žaidimo, bėgimo, uoslės žaidimų ar sportinių veiklų. Labai tinka agility, įvairūs kaniterapijos elementai, kliūčių ruožai, uoslės paieškos. Nepakankamai apkrautas šuo gali pradėti ardyti daiktus, loti ar ieškoti kitų iškrovos formų.
Dresūra turi būti nuosekli, trumpomis, bet dažnomis sesijomis. Šiurkščiaplaukis foksterjeras yra protingas, tačiau gana užsispyręs, todėl geriausiai reaguoja į pozityvų stiprinimą, žaislus ir maisto motyvaciją. Svarbi ankstyva socializacija su kitais šunimis ir žmonėmis, kad sumažėtų konfliktų ir pernelyg sargaus elgesio rizika.
Bendrai ši veislė laikoma gana tvirta ir ilgaamže, tačiau yra keletas pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Gali pasireikšti kelio girnelės išnirimai, klubo sąnario displazija lengvesnėmis formomis, įvairios alergijos odai. Kai kurie šunys paveldi klausos sutrikimus, ypač ryškiai baltiems individams, todėl atsakingi veisėjai tikrina klausą. Akių ligos, tokios kaip lęšiuko iškritimas ar katarakta, taip pat pasitaiko vyresniame amžiuje. Reguliarūs profilaktiniai veterinariniai patikrinimai padeda anksti pastebėti problemas.
Kailiui reikalingas profesionalus trimmingas kelis kartus per metus ir reguliarus šukavimas namuose, kad nesusidarytų sąvėlos. Nagai turi būti kerpami, dantys reguliariai valomi, nes terjerai linkę kaupti apnašas. Užtikrinus pakankamą judėjimą, subalansuotą mitybą ir psichinę stimuliaciją, šis šuo išlieka aktyvus ir žaismingas iki garbaus amžiaus.