Šilihemo terjeras kilęs iš Škotijos, kur buvo veisiamas medžioklei po žeme ir urvuose. Istoriniai šaltiniai mini, kad šios veislės šunys padėdavo medžioti ūdras, lapes ir barsukus. Jie turėjo būti pakankamai maži, kad tilptų į siaurus urvus, bet kartu tvirti ir bebaimiai. Manoma, kad veislė susiformavo iš ankstyvųjų škotų terjerų tipų, selektyviai atrenkant ramesnius, tačiau darbui ryžtingus individus. Laikui bėgant, medžioklės reikšmė mažėjo, o šie šunys vis dažniau tapo kompanionais.
Veislė oficialiai pripažinta XX amžiaus pradžioje, tačiau už Škotijos ribų liko gana reta. Dėl ramaus būdo ir ištikimybės šeimai šios veislės atstovai įgijo gerą reputaciją tarp patyrusių terjerų mylėtojų. Nors medžiokliniai instinktai išliko, šiandien jie dažniausiai auginami kaip šeimos augintiniai.
Šio šuns kūnas ilgesnis nei aukštis, krūtinė gili, nugara tiesi ir raumeninga. Galva plati, su aiškiai išreikštais skruostais ir gana trumpu snukiu. Ausys statomos, trikampės formos, dažnai dalinai apaugusios ilgesniais plaukais, suteikiančiais būdingą išraišką. Akys tamsios, išraiškingos, suteikia rimtą, bet šiltą žvilgsnį.
Kailis dvigubas: šiurkštesnis viršutinis ir minkštesnis pavilnis. Plaukai ant krūtinės, kojų ir snukio ilgesni, formuoja lengvą šuką ir „barzdą“. Dažniausiai pasitaiko baltas pagrindas su citrinos, gelsvais ar smėlio spalvos atspalviais, galimi ir tamsesni žymių tonai ant ausų ir nugaros. Nepaisant mažo ūgio, šis šuo atrodo tvirtas ir gerai subalansuotas.
Skirtingai nei daugelis karštakošių terjerų, šis šuo yra ramesnis ir apdairesnis. Jis ištikimas savo šeimai, mėgsta artimą kontaktą ir gerai sutaria su vyresniais vaikais, jei šie elgiasi pagarbiai. Svetimus pasitinka atsargiai, bet be perdėto agresyvumo, todėl gali būti ir nedidelis sargas, perspėjantis lojimu. Šios veislės atstovai linkę prisirišti prie vieno ar kelių šeimos narių labiau nei prie visų iš karto.
Jų terjeriškas užsispyrimas vis dar juntamas, todėl reikia nuoseklumo. Tuo pačiu šis augintinis yra gan švelnus ir jautrus tonui, todėl grubios bausmės kenkia pasitikėjimui. Esant tinkamam socializavimui, jie gali sutarti su kitais šunimis, tačiau stiprus grobio instinktas gali skatinti vytis smulkius gyvūnus.
Dresūros metu svarbi aiški struktūra ir daug pozityvios motyvacijos. Šis šuo gerai reaguoja į klikerių, skanėstų ir žaidimų metodus. Treniruotės turėtų būti trumpos, bet dažnos, kad išlaikytų dėmesį ir išvengtų nuobodulio. Nors darbo terjero prigimtis skatina savarankiškumą, jie pakankamai protingi, kad išmoktų paklusnumo pagrindus ir net paprastesnius triukus.
Kasdien jiems reikia vidutinio intensyvumo veiklos: kelių ramesnių pasivaikščiojimų ir kelių žaidimo ar uoslės užduočių sesijų. Šios veislės atstovams patinka tyrinėti aplinką, todėl naudinga suteikti galimybę saugiai uostinėti ir atrasti naujas vietas. Buto sąlygos tinka, jei šuo reguliariai vedamas į lauką ir neužmirštami protiniai žaidimai.
Šilihemo terjeras laikomas gana tvirtu, tačiau būdingi keli paveldimi susirgimai. Gali pasitaikyti stuburo, kelio sąnarių ir akių ligų, todėl rekomenduojamos profilaktinės ortopedinės ir oftalmologinės patikros. Kai kuriems šunims nustatomi alerginiai odos sudirgimai, todėl svarbi subalansuota mityba ir kokybiškas pašaras. Atsakingi veisėjai tiria veislei būdingas genetines ligas ir taip mažina riziką būsimoms vadoms.
Kailis reikalauja reguliarios priežiūros, kad išliktų tvarkingas ir nepradėtų veltis. Rekomenduojama šukuoti bent kelis kartus per savaitę ir kartą per kelis mėnesius formuoti kailį trimingu. Dažnas skutimasis mašinėle nerekomenduojamas, nes gali pakeisti kailio struktūrą. Reikia reguliariai tikrinti ausis, dantis ir nagus, ypač jei šuo daug laiko praleidžia lauke. Tinkama priežiūra ir saikingas fizinis krūvis padeda išlaikyti gerą savijautą iki garbaus amžiaus.