Šiaurinis inuitų šuo – veislė, atsiradusi XX a. devintajame dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje. Jos vystymąsi inicijavo šunų augintojų grupė, panorusi sukurti šunį, kuris išvaizda primintų laukinį vilką, tačiau pasižymėtų švelniu ir žmonėms tinkamu charakteriu.
Pradiniame veislės formavimo procese buvo kryžminami Sibiro haskiai, Aliaskos malamuto ir vokiečių aviganiai. Tokiu būdu buvo išgautas tvirtas, ištvermingas ir vizualiai vilką primenantis keturkojis, išsaugant draugiškumą, lojalumą ir išmanumą – savybes, dėl kurių šios veislės atstovai tapo geidžiami šeimų augintiniai bei įvairių šunų sportų dalyviai.
Šio šuns išorė akimirksniu patraukia dėmesį. Jam būdingas stambus, stiprus sudėjimas, tiesios ir galingos kojos, raumeningas kūnas bei tankus dvigubas kailis, leidžiantis atlaikyti net didžiausius šalčius. Galva pleišto formos, su ryškiomis žandikaulio linijomis ir tiesia nosies nugarėle, o ausys – pastatytos, vidutinio dydžio, būdingos laukinių giminaičių išraiškai.
Šios veislės šunims dažnos sidabro pilka, balta, rusva, juoda ar žalsvai gelsva kailio spalvos, kartais būna ir mišrios, su aiškiai atskirtais atspalviais. Akys dažniausiai migdolinės formos, gali būti rudos arba gintarinės spalvos.
Nors šis šuo primena vilką, jo charakteris – draugiškas, švelnus ir labai socialus. Jie auga prisirišę prie žmonių, itin myli savo šeimą, dažnai ieško žmogaus draugijos ir nori būti įvykių centre. Nepaisant ištikimumo, šios veislės augintiniai nėra agresyvūs ir dažniausiai puikiai sugyvena su vaikais ar kitais šunimis, jeigu nuo mažens socializuojami.
Svarbu suvokti, kad inuitų šuo itin nepriklausomas ir smalsus, todėl tinkama dresūra ir nuoseklus auklėjimas yra būtini – šios veislės šunys linkę priimti savarankiškus sprendimus, tačiau puikiai įsitraukia į užduotis, kurios skatina protinę veiklą.
Nerekomenduojama ilgam palikti šio šuns vieno – jis gali tapti neramus ir pradėti griaužti daiktus ar ieškoti pabėgimo būdų, jei nuobodžiauja ar jaučia išsiskyrimo nerimą.
Apskritai ši veislė žinoma savo atsparumu ir tvirtumu. Vis dėlto, kadangi joje yra malamuto bei haskio genetikos, galimi paveldimi sąnarių susirgimai, kaip klubo ar alkūnės displazija.
Taip pat pasitaiko autoimuninių problemų ar alergijų. Reikia reguliariai tikrinti akis ir dantis, užtikrinti subalansuotą mitybą, nes šios veislės šunys linkę priaugti svorio, jei yra permaitinami ir gauna per mažai fizinės veiklos.
Dėl tankaus kailio svarbu atkreipti dėmesį į parazitų prevenciją ir kailio būklę – vėdinimas, tvarkingas šukavimas padeda išvengti odos sudirgimų bei uždegimų.
Šiaurinis inuitų šuo – nuostabus pasirinkimas aktyviai šeimai, ieškančiai ištikimo, sumanaus ir be galo žaismingo šeimos nario, pasirengusio kasdieniniams nuotykiams ir ilgalaikiai draugystei.