Ši cu kilmę sieja senosios Kinijos ir Tibeto dvarai. Manoma, kad ši veislė atsirado kryžminant mažus tibetiečių šunis su kinų imperatorių numylėtiniais. Ilgą laiką šie šunys buvo laikomi rūmų prabanga ir dažnai dovanojami tik ypatingiems svečiams. Į Europą augintiniai pateko XX amžiaus pradžioje, o vėliau paplito ir visame pasaulyje. Šiandien tai viena populiariausių dekoratyvinių veislių, vertinama dėl ramaus būdo ir tvirto prisirišimo prie žmogaus.
Šios veislės atstovai yra kompaktiško, šiek tiek pailgo kūno sudėjimo. Galva apvali, su trumpa, plačia nosimi, būdingu brachicefaliniu snukučiu ir didelėmis, tamsiomis akimis, suteikiančiomis šuniui švelnią išraišką. Uodega užriesta virš nugaros ir nešama kaip pūkuota plunksna. Kailis ilgas, tiesus arba šiek tiek banguotas, su tankiu pavilniu, kuris saugo nuo vėsos.
Spalvos gali būti labai įvairios – nuo vientisos juodos ar aukso iki baltos su dėmėmis, taip pat trispalvės kombinacijos. Dažnai plaukai ant galvos surišami į kuodelį, kad nešliaužtų per akis ir netrukdytų regėjimui. Nors iš prigimties kailis ilgas, daug kas renkasi trumpesnį „pet“ kirpimą.
Šis šuo pirmiausia yra kompanionas, todėl jam svarbiausia nuolatinis ryšys su šeimininku. Šios veislės atstovai dažniausiai būna linksmi, žaismingi ir gana savarankiški, bet kartu labai prisirišę prie žmonių. Jie mėgsta sekti šeimininką po namus ir dalyvauti kasdienėje veikloje.
Paprastai jie gerai sutaria su vaikais, jei šie elgiasi pagarbiu ir ramiu būdu. Su kitais šunimis ir gyvūnais šie augintiniai dažniausiai draugiški, nors gali būti kiek pavydūs dėl dėmesio. Jų sargavimo instinktas vidutinis: jie praneš lojimu apie atėjusius svečius, bet nėra agresyvūs. Temperamentas dažniausiai subalansuotas, tačiau kai kurie individai gali būti užsispyrę ir reikalauti nuoseklaus auklėjimo.
Ilgas kailis reikalauja nuolatinės priežiūros. Jei šuo laikomas su pilnu kailiu, jį reikia šukuoti kasdien, kad nesusidarytų sąvėlos ir odos problemos. Dažnai praktiškas sprendimas yra reguliarus kirpimas į trumpesnį, lengviau prižiūrimą stilių. Akis ir snukį reikia dažnai valyti, nes ašarojimas ir drėgmė gali sudirginti odą. Ši cu neturi didelio fizinio krūvio poreikio, tačiau kasdieniai pasivaikščiojimai ir trumpos žaidimų sesijos būtinos socializacijai ir gerai savijautai.
Dresūra turi būti švelni, paremta teigiamu pastiprinimu, nes pernelyg griežtas tonas gali padaryti šunį uždarą ar užsispyrusį. Nors jie nėra sportinių užduočių čempionai, šie šunys pakankamai protingi išmokti kasdienio paklusnumo ir net paprastų triukų.
Ši cu yra palyginti ilgaamžė veislė, tačiau turi keletą būdingų sveikatos rizikų. Dėl trumpo snukio kai kurie šunys gali turėti kvėpavimo sunkumų, ypač karštu ar labai drėgnu oru. Taip pat pasitaiko akių problemų, pavyzdžiui, sausos akys, ragenos pažeidimai ar ašarojimas, todėl akių būklę reikia nuolat stebėti. Dantų ir dantenų ligos gana dažnos, tad rekomenduojama reguliariai valyti dantis ir lankytis pas veterinarą profilaktinėms apžiūroms. Dėl polinkio priaugti svorio būtina kontroliuoti mitybą ir užtikrinti kasdienį judėjimą.
Atsakingi veisėjai tikrina veislinius šunis dėl paveldimų ligų, tad renkantis šuniuką svarbu domėtis tėvų sveikatos tyrimais ir veislyno reputacija.