Bobteilas kilęs iš Didžiosios Britanijos, kur buvo naudojamas kaip galvijų ir avių varovas. Šie šunys padėdavo piemenims varyti bandas į turgus ir ginti gyvulius nuo vagių. Manoma, kad veislės formavimuisi įtakos turėjo įvairūs aviganiai iš Europos, taip pat kai kurie molosų tipo šunys.
Senais laikais šiems augintiniams dažnai trumpindavo uodegą, kad jie būtų laikomi darbiniais šunimis ir būtų atleidžiami nuo mokesčių. Iš čia kilo ir veislės pavadinimas, reiškiantis „nukirpta uodega“. Vėliau šis aviganis tapo ir miesto šeimų augintiniu, išlaikęs savo ganymo instinktą bei puikų prisitaikymą prie žmonių.
Šios veislės atstovai yra stambaus sudėjimo, raumeningi ir tvirti šunys, turintys stačiakampį kūno siluetą. Patinai paprastai atrodo masyvesni, o patelės kiek lengvesnio sudėjimo, bet vis tiek tvirtos. Krūtinė plati, nugara tiesi, raumenys gerai išvystyti. Galva didelė ir proporcinga, snukis bukas, žandikauliai stiprūs. Akys dažniausiai tamsios arba mėlynos, kartais būna skirtingų spalvų.
Dėl vešlaus plauko jos gali pasislėpti po karčiais, todėl savininkas turi pasirūpinti, kad šuo gerai matytų. Kailis yra ilgas, tankus, šiurkštokos tekstūros su tankiu pavilniu. Plaukai ant kūno ir galvos sudaro gauruotą, šiek tiek apvalintą siluetą. Judėdamas šis augintinis atrodo lengvas ir elastingas, nors yra gana sunkus.
Bobteilas garsėja ramiu, švelniu ir subalansuotu temperamentu. Nors tai istoriškai darbinis aviganis, šiandien jis dažnai laikomas kaip šeimos narys ir kompanionas. Šis šuo paprastai labai prisiriša prie savo žmonių ir mėgsta būti šalia jų kasdienėje veikloje. Su vaikais jis elgiasi kantriai ir švelniai, tačiau dėl dydžio būtina prižiūrėti bendravimą su mažais vaikais.
Dauguma šios veislės šunų yra draugiški ir svečiams, jei nuo mažens pripratinti prie įvairių žmonių. Instinktyviai jie gali bandyti „ganyti“ šeimos narius, lengvai stumdami arba vaikydami ratu, todėl ankstyva dresūra padeda valdyti šį elgesį. Tinkamai socializuotas augintinis gerai sutaria ir su kitais šunimis, ypač jei nuo mažens su jais bendrauja.
Ši veislė yra protinga ir pakankamai paklusni, tačiau kartais pasižymi šiokiu tokiu užsispyrimu. Geriausiai tinka nuosekli, švelni ir pozityvi dresūra, paremta skanėstais ir pagyrimais. Bobteilas greitai perpranta pagrindines komandas ir noriai mokosi, jei treniruotės yra trumpos ir įdomios.
Nors šie šunys ne tokie audringi kaip kai kurie kiti aviganiai, jiems reikia reguliarių pasivaikščiojimų ir protinės veiklos. Ilgi pasivaikščiojimai, ramus bėgimas šalia dviračio ir žaidimai kieme padeda išlaikyti gerą formą. Per mažas krūvis gali lemti nuobodulį ir nepageidaujamą elgesį namuose. Šios veislės atstovai paprastai neagresyvūs, todėl tinka šeimoms, tačiau geriausiai jaučiasi pas aktyvius, atsakingus šeimininkus.
Gausus bobteilų kailis reikalauja daug laiko ir kantrybės. Kailį reikia kruopščiai šukuoti kelis kartus per savaitę, kad nesusidarytų sąvėlos ir nebūtų odos uždegimų. Šeimininkai dažnai renkasi trumpesnį kirpimą, ypač šiltuoju sezonu, kad gyvūnui būtų patogiau ir lengviau prižiūrėti plaukus. Svarbu reguliariai tikrinti ausis, akis ir letenas, nes tarp plaukų gali kauptis drėgmė ir purvas.
Ši veislė gali turėti polinkį į klubo ir alkūnės sąnarių displaziją, akių ligas, taip pat kai kuriuos paveldimus medžiagų apykaitos sutrikimus. Rekomenduojama rinktis veislynus, kurie atlieka genetinius ir rentgenologinius tyrimus tėvams. Subalansuota mityba, pakankamas judėjimas ir kūno svorio kontrolė padeda sumažinti sąnarių apkrovą bei išlaikyti gerą savijautą. Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas veterinarą leidžia laiku pastebėti ir spręsti sveikatos problemas.