Sasekso spanielis kilo Didžiojoje Britanijoje, Sasekso grafystėje. Ši veislė formavosi XVIII–XIX amžiuje, kai buvo ieškoma šuns darbui tankiuose krūmynuose ir sunkiuose laukuose. Medžiotojams reikėjo ramaus, bet atkaklaus šuns, galinčio dirbti lėtu tempu ir nuosekliai sekti paukštį. Būtent toks ir tapo šios veislės atstovas. Ilgą laiką augintiniai buvo laikomi beveik tik didikų dvaruose ir garsių medžioklės klubų valdose. Po Antrojo pasaulinio karo veislė atsidūrė ties išnykimo riba, nes liko vos keli veisliniai šunys. Atsakingi entuziastai atkūrė populiaciją, tačiau ir šiandien ši rūšis išlieka reta ir laikoma gana išskirtine.
Šios veislės šuo yra žemo ūgio, ilgesnio kūno ir labai tvirto sudėjimo. Krūtinė gili, šonkauliai gerai išvystyti, nugara tvirta ir raumeninga. Galva plati, su ryškiu pakaušio iškilimu ir švelnia, kiek liūdna veido išraiška. Akys vidutinio dydžio, lazdyno spalvos, suteikiančios šuniui ramų ir šiltą žvilgsnį. Ausys ilgos, prigludusios, apaugusios banguotu, švelniu kailiu. Kailis tankus, gana ilgas, apsaugantis nuo drėgmės ir šalčio, su gausiomis plunksnomis ant ausų, kojų ir uodegos.
Klasikinė spalva – sodri, vadinamoji auksinė–ruda arba rusvai auksinė, dažnai su tamsesnėmis sruogomis ant ausų ir nugaros. Šis augintinis atrodo masyvus, bet neturi būti nutukęs, nes per didelis svoris labai apkrauna jo sąnarius.
Šis šuo garsėja ramia, subalansuota ir gana rimta laikysena. Skirtingai nei kai kurie kiti spanieliai, jis dažniausiai nėra hiperaktyvus ar pernelyg nervingas. Šios veislės atstovai labai prisiriša prie šeimos ir nemėgsta būti ilgai palikti vieni. Dažniausiai sutaria su vaikais, jeigu jie elgiasi pagarbiai ir nekelia triukšmo. Sasekso spanielis gali būti kiek atsargesnis su nepažįstamaisiais, bet paprastai neagresyvus.
Medžioklinis instinktas išlikęs, todėl lauke gali labiau domėtis paukščiais ar smulkiais gyvūnais. Namuose šis augintinis dažnai laikosi arti šeimininko, mėgsta ramius vakarus ir bendravimą. Tinkamai socializuotas šuo sutaria su kitais gyvūnais, tačiau kartais gali būti pavydus dėl dėmesio.
Ilgas ir tankus kailis reikalauja reguliaraus šukavimo. Rekomenduojama šukuoti bent kelis kartus per savaitę, kad nesusidarytų sąvėlos ir būtų lengviau kontroliuoti šėrimąsi. Ypatingo dėmesio reikia ausims, nes jos ilgos ir blogiau vėdinasi. Būtina dažnai tikrinti ir kruopščiai valyti ausų landas, kad būtų išvengta uždegimų.
Šios veislės šuo mėgsta pasivaikščiojimus, bet paprastai nereikalauja labai intensyvių bėgimų ar sporto. Pakanka kelių ilgesnių pasivaikščiojimų per dieną ir ramaus žaidimo lauke. Svarbu vengti nutukimo, todėl mityba turi būti subalansuota, o skanėstų kiekis ribojamas. Šios veislės atstovai jautrūs karščiui, todėl vasarą reikia vengti ilgo buvimo saulėje ir per didelio fizinio krūvio.
Sasekso spanielis yra protingas, bet gali būti užsispyręs ir kiek lėtesnis mokantis. Dresūra turi būti švelni, nuosekli ir paremta aiškiomis taisyklėmis. Grubus tonas ar fizinės bausmės visiškai netinka ir gali slopinti šuns motyvaciją. Geriausiai dirba su trumpomis, dažnai kartojamomis užduotimis ir gausia žodine pagyra bei skanėstais. Šie šunys tinkami paklusnumo, kvapų paieškos ir nosework užsiėmimams, kurie išnaudoja jų uoslę ir ramų temperamentą.
Sveikatos srityje dažnesnės ausų infekcijos, klubų ir alkūnių displazija, taip pat stuburo ir kelio sąnarių problemos dėl sunkios konstrukcijos. Kai kuriems šunims pasitaiko širdies sutrikimų ir paveldimų akių ligų. Reguliari veterinarinė apžiūra, svorio kontrolė ir saikingas, bet pastovus judėjimas yra labai svarbūs, kad šis šuo kuo ilgiau išliktų judrus ir sveikas.