Šarpėjus kilęs iš Pietų Kinijos, kur kaimuose saugojo namus, ganė gyvulius ir padėjo medžioklėje. Anksčiau šios veislės atstovai buvo naudojami ir kovų arenose, todėl išsiugdė stiprų charakterį bei ryškų sargumo instinktą. XX amžiuje šie šunys savo gimtinėje beveik išnyko, bet veisėjai Honkonge ir JAV juos išsaugojo. Vėliau augintinis tapo populiariu miesto šunimi, vertinamu dėl išskirtinės išvaizdos ir lojalumo.
Šio šuns kūnas kompaktiškas, raumeningas, stačiomis kojomis ir tvirtu skeletu. Galva didelė, snukis platus ir primena begemoto formą, o nosis stambi ir juoda arba tamsi. Akys migdolo formos, nedidelės, suteikia šiek tiek susimąsčiusią, rimtą išraišką. Ausys mažos, trikampės, prigludusios prie galvos. Vienas iš ryškiausių bruožų – gausios odos raukšlės, ypač ant galvos, kaklo ir pečių, kurios mažėjant amžiui dažnai kiek išsilygina.
Kailis trumpas, standus, be pavilnės arba su labai menka pavilne, todėl prisilietus atrodo šiurkštus. Uodega stora prie pagrindo, aukštai išaugusi ir riesta lanko forma virš nugaros. Šarpejai būna įvairių vienspalvių atspalvių: nuo gelsvai rusvo ir raudono iki juodo, melsvo ar kremo. Dalis šunų turi tamsesnę nugaros juostą ar šešėlius ant ausų.
Šios veislės šuo paprastai labai atsidavęs savo šeimininkui ir artimiausiems žmonėms. Su šeima jis ramus, prieraišus, bet neįkyrus ir dažnai mėgsta tyliai stebėti aplinką. Su nepažįstamais žmonėmis augintinis dažniausiai būna santūrus, gali išlikti atsargus ir nesiūlo draugystės iš karto. Tinkamai socializuotas šunelis gali gerai sutarti su vaikais, jei jie moka pagarbiai elgtis ir neerzina.
Kiti šunys ir gyvūnai kartais priimami ne taip draugiškai, ypač tos pačios lyties atstovai. Šiai veislei būdingas teritorijos saugojimo instinktas, todėl ankstyva socializacija yra labai svarbi. Augintinis dažniausiai neloja be priežasties, bet įtartinus garsus ar svetimus asmenis praneša ryžtingu balsu. Tai daro jį vertingu namų sargu, kuris kartu išlieka tvarkingas ir ramus kambaryje.
Nors šis šuo atrodo galingas, jo energijos poreikis vidutinis. Užtenka kelių reguliarių pasivaikščiojimų ir saikingo žaidimo, o ilgi bėgimai ar intensyvūs sportai nereikalingi. Dėl raukšlių struktūros kailio ir odos priežiūra reikalauja dėmesio. Oda tarp raukšlių turi būti sausa ir švari, kad nesivystytų uždegimai ir grybelinės infekcijos. Maudoma ne per dažnai, naudojant švelnias priemones ir gerai išdžiovinant.
Šarpėjus nėra pati lengviausia veislė dresūrai, nes pasižymi savarankiškumu ir užsispyrimu. Šį šunį reikia mokyti nuosekliai, ramiai ir be grubumo. Geriausiai veikia trumpos, aiškios užduotys ir dažni pagyrimai. Ankstyvas darbas su pavadėliu, socializacija su žmonėmis ir kitais šunimis padeda sumažinti galimą dominavimą ir įtampą pasivaikščiojimų metu.
Šios veislės atstovai gali turėti polinkį į odos ligas, ypač jei raukšlėse kaupiasi drėgmė ar nešvarumai. Dažniau pasitaiko alergijos, bakteriniai ir grybeliniai dermatitai, todėl svarbi tinkama priežiūra ir kokybiškas maistas. Dėl specifinės akių formos kartais išsivysto vokų deformacijos, kurios gali reikalauti veterinarinio gydymo ar operacijos. Taip pat pasitaiko sąnarių ir ausų problemų, ypač jei ausys nepakankamai vėdinamos.
Šarpėjai jautrūs karščiui, todėl šiltuoju metu reikia vengti ilgų pasivaikščiojimų vidurdienį ir užtikrinti pavėsį bei vandens prieigą. Tinkamai prižiūrimas ir atsakingai veisiamas šuo dažniausiai gyvena apie dešimt ar vienuolika metų. Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas veterinarą, svorio kontrolė ir subalansuotas fizinis krūvis padeda išlaikyti gerą savijautą.