Šarloso vilkšunis (port. Cão da Serra de Aires) yra viena seniausių ir rečiausių Portugalijos šunų veislių, kurios šaknys siekia kalnų regionus ir piemenavimo tradicijas. Veislė buvo sukurta siekiant idealaus aviganio, pajėgaus savarankiškai ganyti galvijus sudėtingose, kalnuotose vietovėse, tačiau laikui bėgant šie šunys užsitarnavo pagarbą ir kaip patikimi sargai, bei nepakeičiami šeimos draugai.
Manoma, kad veislę suformavo vietiniai kalnų piemenys selektyviai veisdami stipriausius ir ištvermingiausius šunis, galinčius dirbti Portugalijos šiaurinių regionų kalnuotose vietovėse. Šarloso vilkšunis dėl savo panašumo į vilką kartais painiojamas su kitomis aviganių veislėmis, tačiau šis augintinis turi savitą, tik jam būdingą temperamentą bei išvaizdą.
Nors anksčiau buvo vertinamas išskirtinai dėl savo ganymo gebėjimų, šiandien jis sulaukia dėmesio ir kaip šeimos narys ar net sportinių užsiėmimų partneris.
Šarloso vilkšunis išsiskiria tvirto ir harmoningai proporcingo kūno sudėjimu. Patinai yra stambesni už pateles, vidutinio ilgumo tankus kailis efektyviai apsaugo nuo permainingų oro sąlygų. Šios veislės galva masyvi, ausys trikampio formos, vidutinio dydžio, dažnai laikomos pakeltos.
Akys gilios, ryškios, išreiškiančios santūrumą ir atidumą aplinkai. Nugaros linija tvirta, juosmuo šiek tiek iškilęs, letenos didelės ir raumeningos. Įprastos kailio spalvos skiriasi nuo pilkos, rusvos iki vilko pilkumo, dažnai pastebimi šviesesni ar tamsesni atspalviai, kurie natūraliai prisitaiko prie gamtinio fono.
Nors šie keturkojai laikomi sargiais ir įgimtais saugotojais, jie pasižymi dideliu lojalumu, ramybe ir ypatingu ryšiu su savo šeima. Šarloso vilkšuniai ištikimi, prisirišę prie artimųjų, bet į svetimus žiūri įtariai – iš to kyla jų patikimumas saugant nuosavybę.
Tačiau šio tipo augintiniai nėra agresyvūs – priešingai, jie subtiliai stebi aplinką ir tik tada reaguoja, kai situacija reikalauja. Šunys dažnai būna savarankiški, tačiau mėgsta bendrauti ir užsitikrinti šeimininko pripažinimą. Su vaikais elgiasi jautriai, kantriai žaidžia, tačiau dėl savo dydžio reikalauja atsargumo sąveikaujant su mažyliais.
Šarloso vilkšunis reikalauja reguliarios fizinės veiklos ir protinio skatinimo. Šiai veislei būtinas kasdienis ilgas pasivaikščiojimas, žaidimai ar net specifiniai piemenavimo užsiėmimai. Šunys gerai reaguoja į motyvacijos pagrindu paremtą dresūrą, tačiau dėl įgimto savarankiškumo dresuotojas turi būti nuoseklus ir kantrus.
Kas liečia kailio priežiūrą, šios veislės šuo nėra labai reiklus – pakanka reguliariai šukuoti, kad išvengtumėte sąvėlų ir pašalintumėte negyvus plaukus. Pavasarį ir rudenį pastebimas stipresnis šerimasis. Svarbu nepamiršti reguliariai apžiūrėti ausis, nagus ir dantis.
Nors ši veislė yra ištverminga bei ganėtinai sveika, kartais gali pasireikšti didesnis polinkis į klubų sąnario displaziją – tai būdingas dideliems ir aktyviems šunims. Retai fiksuojama akių ligų ar alergijų, tačiau kaip ir visoms ilgiaausėms veislėms, reikia stebėti ausų higieną. Subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas padeda išlaikyti sveiką svorį bei gražų kailį. Šarloso vilkšunis dažnai gyvena ilgiau, jei kasdien gauna pakankamai stimulų tiek fiziniam, tiek protiniam lavinimui.
Šarloso vilkšunis yra puikus pasirinkimas energingai, veikliai šeimai, norinčiai lojalių, atsakingų, lengvai dresuojamų, tačiau nepriklausomų augintinių. Svarbiausia pasirūpinti jų fiziniais ir emociniais poreikiais bei užtikrinti pakankamą užimtumą.