Saliukis laikomas viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Jo atvaizdai aptinkami senovės Egipto kapaviečių piešiniuose ir Artimųjų Rytų artefaktuose. Šie šunys šimtmečius lydėjo beduinus, kilminguosius ir medžiotojus, padėdami medžioti gazeles ir kitus greitus žvėris atvirose lygumose. Veislė buvo vertinama ne tik dėl greičio, bet ir dėl ištvermės bei lojalumo šeimininkui. Tradiciškai tokį šunį laikydavo beveik šeimos nariu, jam būdavo skiriama pagarbi vieta palapinėje.
Į Europą šios veislės atstovai pateko XIX amžiuje, daugiausia per britų keliautojus ir karininkus. Iš pradžių jie buvo laikomi egzotiška retenybe, vėliau pradėti veisti sistemingiau. Šiandien saliukiai išliko gana reta, bet gerai atpažįstama veislė. Daugelyje šalių jie naudojami kaip kompanionai, parodų šunys ir sportininkai lėkiojančių kurtų lenktynėse ar „coursing“ varžybose.
Šios veislės šunys yra liekno, sauso sudėjimo, su aiškiai matomais raumenimis. Kūnas ilgas ir elegantiškas, krūtinė gili, bet ne per plati. Kailis gali būti ilgesnis su plunksnomis ant ausų, kojų ir uodegos arba trumpas ir lygus visame kūne. Abi kailio atmainos priklauso tam pačiam standartui, todėl parodose vertinamos vienodai.
Galva siaura, pailga, su švelniomis linijomis ir protingu žvilgsniu. Akys paprastai tamsios, šiek tiek migdolo formos, suteikiančios šuniui orią išraišką. Uodega ilga, žemai laikoma, su būdingu plunksnuotu kailiu gale, ypač ilgo plauko atmainoje. Kojos ilgos ir tvirtos, pritaikytos greitam bėgimui atvirose erdvėse. Bendra išvaizda primena gazelę – lengva, lanksti ir greita.
Šis šuo dažniausiai yra ramus namuose, bet labai greitas ir energingas lauke. Saliukiai pasižymi jautria, švelnia prigimtimi ir stipriu prisirišimu prie savo žmonių. Jie nebūna įkyrūs, dažnai atrodo santūrūs ir net šiek tiek uždari svetimųjų atžvilgiu. Su artimais šeimos nariais tokie augintiniai būna meilūs ir švelnūs, mėgsta tyliai gulėti šalia ir stebėti aplinką.
Šios veislės atstovai nėra klasikiniai sargai, tačiau gali pranešti apie neįprastus garsus ar nepažįstamus žmones. Dėl stipraus grobio instinkto jie gali vytis bėgančius gyvūnus, todėl svarbu anksti mokyti patikimo prisiminimo ir naudoti pavadėlį nesaugiose vietose. Su vaikais tokie šunys dažniausiai elgiasi kantriai, bet nemėgsta šiurkštaus elgesio, todėl būtinas atsakingas vaikų supažindinimas.
Kailio priežiūra paprasta, nes jis neturi tankaus pavilnio. Pakanka reguliariai iššukuoti ir patikrinti ausis bei nagus. Šerimasis paprastai vidutinio lygio, todėl veislė tinka žmonėms, kurie nemėgsta intensyvaus plaukų kiekio namuose. Reikia saugoti, kad šuo neatsigultų ant labai kieto pagrindo ilgą laiką, nes dėl mažo riebalų sluoksnio gali atsirasti nuospaudų.
Dresuoti saliukį nėra paprasta, nes jis nepriklausomas ir greitai nuobodžiauja monotoniškomis užduotimis. Geriausiai veikia švelni, motyvuojanti dresūros metodika, pagrįsta skanėstais ir pagyrimu. Griežtos bausmės ar rėkimas gali tik sustiprinti uždarumą ir nepasitikėjimą. Šios veislės šuo puikiai jaučiasi, kai turi galimybę laisvai pabėgioti saugioje, aptvertoje teritorijoje ir užsiimti bėgimo sportu.
Sveikatos požiūriu saliukiai dažniausiai yra gana tvirti, tačiau gali pasitaikyti širdies ligų, akių problemų ir genetinių neurologinių sutrikimų. Kai kurie šunys jautriau toleruoja narkozę ir tam tikrus vaistus, todėl svarbu rinktis veterinarą, kuris gerai pažįsta kurtų ypatumus. Subalansuota, ne per riebi mityba ir normuotas fizinis krūvis padeda išlaikyti šių šunų liekną ir raumeningą formą bei ilgą, aktyvų gyvenimą.