Rusų spanielis yra palyginti nauja šunų veislė, išvesta Sovietų Sąjungoje XX a. viduryje sukryžminus anglų koker spanielius, springer spanielius ir kitus medžioklinius šunis. Veislės kūrimo tikslas – pritaikyti universalų, našų medžioklės kompanioną specifinėms Rusijos klimato ir kraštovaizdžio sąlygoms. Šios veislės šuo pasižymi puikiu temperamentu, ištikimybe ir gebėjimu puikiai orientuotis tiek miškuose, tiek vandenyje.
Vidurio XX amžiuje Sovietų šunų mėgėjai susidūrė su problema – žemės ūkio ir miškų plotai, įvairios klimato sąlygos bei poreikis kokybiškiems paukštienos šunims paskatino ieškoti naujo, labai pritaikomo medžioklinio tipo.
Rusų spanielio protėviai buvo kruopščiai atrenkami pagal darbines, o ne tik estetines savybes. Veislės standartas buvo oficialiai patvirtintas 1951 m., o šiandien rusų spanieliai yra gana plačiai paplitę tiek Rusijoje, tiek kitose Rytų Europos šalyse, o pastaraisiais metais susidomėjimo apraiškų randama ir Lietuvoje.
Šios veislės šuo yra vidutinio dydžio, kompaktiškas, su raumeningu ir proporcingu kūnu. Rusų spanielių galva pailga, lieknos formos, ausys ilgos, plačiai prisitvirtinusios, gausiai apaugusios banguotu kailiu. Akys didelės, tamsios, išreiškiančios gyvybingumą ir gerumą. Uodega dažniausiai trumpinama, kiek žemesnio nešimo – tai draugiško, bet medžioklei skirto augintinio bruožas.
Kailis – tankus, vidutinio ilgio, švelnus ir elastingas, stipriai saugantis nuo šalčio ir drėgmės. Standartinės spalvos yra įvairios: juoda su balta, ruda, juoda su įrudžiu, kepenų spalvos ar mišrios dėmėtos kombinacijos.
Šios veislės atstovai pasižymi itin aktyviu, žaismingu karakteriu ir dideliu prisitaikymu įvairiose situacijose. Tai socialūs, šeimai atsidavę augintiniai, gebantys sutarti tiek su vaikais, tiek su kitais gyvūnais. Nepaisant medžioklinės prigimties, rusų spanielis puikiai jaučiasi namuose ir mėgsta žmogaus draugiją. Jų temperamentas ramus, nors šie šunys noriai dalyvauja aktyviose veiklose, mėgsta ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai gamtoje ir plaukiojimas, nes, kaip ir dauguma spanielių, rusų atstovai nebijo vandens.
Rusų spanieliai, nors ir turi tankų kailį, nėra labai reiklus šukavimui – užtenka reguliariai šukuoti priklausomai nuo sezono. Ausis privalu tikrinti dažnai, nes ilgose ausyse gali kauptis purvas ar drėgmė, dėl to kyla uždegimų rizika. Šios veislės šuo nėra reiklus maistui, tačiau linkęs priaugti svorio, jei trūksta judėjimo arba duodama per daug skanėstų. Tai protingi, norintys įtikti augintiniai, todėl dresuoti juos gana lengva, svarbiausia išlaikyti švelnumą ir nuoseklumą.
Pritraukiant naujus šunų savininkus, rusų spanielių privalumas – jų universalumas: tinka tiek aktyviems sportuojantiems žmonėms, tiek šeimoms su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėms. Atkreiptinas dėmesys, jog šios veislės šunims reikia ne tik fizinio, bet ir protinio užimtumo – galima išnaudoti įvairius šunų sportus, pavyzdžiui, agility ar kaniterapiją.
Šios veislės augintiniai paprastai pasižymi gera sveikata, tačiau, kaip ir daugeliui spanielių, būdingi ausų uždegimai dėl nukarusių, uždarų ausų. Taip pat galimi pavieniai atvejai klubo sąnario displazijos, nutukimo (dėl polinkio gobšiai ėsti) ir alergijų. Vidutinė gyvenimo trukmė 12–15 metų, tačiau tinkamai prižiūrimas rusų spanielio atstovas gali išlikti judrus iki pat senatvės.
Rūpinantis subalansuota mityba, reguliaria mankšta ir nuolatine patikra pas veterinarą, galima ženkliai sumažinti pavojingų ligų tikimybę.
Apskritai rusų spanielis – lojalus, sumanus ir labai universaliai pritaikomas augintinis, gebantis tapti tiek darbiniu partneriu, tiek geriausiu šeimos draugu.