Rotveilerio šaknys siekia Romos imperijos laikus, kai sunkūs šunys lydėjo legionus per Europą ir varydavo galvijus. Vėliau ši veislė susiformavo Vokietijoje, Rotveilio mieste, kur šunys padėdavo mėsininkams ginti bandas ir saugoti pinigus. Šios veislės atstovai ilgai buvo daugiataskiai darbiniai pagalbininkai, gebėję tiek saugoti, tiek tempti vežimus. Moderniais laikais jie tapo policijos, kariuomenės ir gelbėjimo tarnybų šunimis, išlaikydami stiprų darbinį instinktą.
Šis šuo yra vidutiniškai stambus, kompaktiškas ir labai raumeningas. Kūnas stačiakampis, su tvirtu viršutiniu linijos siluetu ir gilia krūtine. Galva plati, snukis vidutinio ilgio, kaukolė masyvi, tačiau proporcinga. Akys vidutinio dydžio, tamsios, žvilgsnis susikaupęs ir budrus. Ausys nedidelės, trikampės, prigludusios, pabrėžia galvos plotį. Kailis trumpas, tankus, su standžiu dengiamuoju plauku ir tankiu pavilniu. Spalva visada juoda su aiškiai ribotomis įrudžio žymėmis ant snukio, krūtinės, antakių, kojų ir po uodega.
Šios veislės atstovai yra ramūs, pasitikintys savimi ir stabilaus temperamento. Jie itin prisiriša prie šeimos ir dažnai būna santūrūs su nepažįstamais žmonėmis. Tinkamai socializuotas augintinis paprastai rodo kantrybę vaikams, tačiau dėl dydžio ir jėgos kontaktas turi būti prižiūrimas.
Rotveileris turi ryškų teritorijos ir šeimos gynimo instinktą, todėl linkęs budriai reaguoti į neįprastus garsus ar svečius. Be aiškių taisyklių šis šuo gali bandyti dominuoti, todėl būtina ankstyva dresūra ir atsakingas šeimininkas.
Kailio priežiūra gana paprasta, nes plaukai trumpi ir lygūs. Pakanka reguliaraus šukavimo, ypač šėrimosi laikotarpiu, ir nagų trumpinimo. Vis dėlto tai nėra „sofos“ šuo. Rotveileriui reikia kasdienių pasivaikščiojimų, aktyvių žaidimų ir dresūros užduočių. Ilgi pasivaikščiojimai, darbas su uosle, traukimo ar paklusnumo pratimai padeda nukreipti energiją konstruktyvia vaga.
Šios veislės atstovai prastai jaučiasi nuobodžiaudami voljere ar laikomi izoliuoti. Jiems būtinas glaudus ryšys su šeimininku ir aiški dienotvarkė.
Rotveileris yra intelektualiai stiprus ir greitai mokosi, tačiau kartais būna užsispyręs. Dresūra turi būti nuosekli, teisinga ir paremta teigiamu skatinimu. Griežta, bet ne žiauri disciplina padeda užtikrinti, kad šuo aiškiai suprastų ribas. Būtina ankstyva socializacija su žmonėmis, kitais šunimis ir įvairiomis aplinkomis.
Taip sumažinama perteklinio įtarumo ir nepageidaujamo agresyvumo rizika. Šios veislės atstovai puikiai tinka sportinei veiklai, pavyzdžiui, paklusnumo ar apsaugos sportui, jei dresūra vykdoma atsakingai.
Šis augintinis paprastai yra tvirtas, tačiau turi keletą dažnesnių sveikatos rizikų. Būdingi klubo ir alkūnės sąnarių displazija, kurios riziką mažina atsakinga veislinė atranka ir taisyklingas šuniuko maitinimas bei apkrova. Taip pat pasitaiko širdies ligų, ypač kardiomiopatijos, ir kelio sąnario kryžminių raiščių problemų.
Dėl tankaus kūno ir gero apetito rotveileris linkęs tukti, todėl svarbu kontroliuoti pašaro kiekį ir užtikrinti pakankamą judėjimą. Reguliarios veterinarinės apžiūros, svorio stebėjimas ir kokybiškas pašaras padeda išlaikyti gerą sveikatą ir ilgesnį gyvenimą.