Rodezijos ridžbekas kilęs iš pietinės Afrikos regiono, ypač dabartinės Zimbabvės ir Pietų Afrikos. Vietos gentys naudojo vietinius šunis medžioklei ir apsaugai, juos kryžmindamos su europiečių atsivežtais skalikais ir kurtų tipo šunimis. Taip susiformavo tvirtas, karštį toleruojantis ir drąsus medžioklinis partneris, gebėjęs sekti didelį žvėrį ir išlaikyti atstumą nuo liūtų. Vėliau veislė standartu tapo Britų kolonistų laikais ir įgijo dabartinį pavadinimą. Šiandien šie šunys dažniausiai gyvena šeimose, tačiau vis dar išlaiko stiprius medžioklinius ir sarginius instinktus.
Šios veislės atstovai yra dideli, proporcingi ir raumeningi. Patinai paprastai aukštesni ir masyvesni, o kalės lengvesnės ir moteriškesnių linijų. Būdingiausias bruožas – nugaroje augantis priešinga kryptimi kailio ruožas, vadinamas ridžu. Jis turi aiškiai matomas karūnėles ir taisyklingą formą.
Kailis trumpas, prigludęs, malonus liesti, be pavilnės arba su labai menku. Spalva svyruoja nuo šviesaus kviečių atspalvio iki sodriai raudonai rudo, nosis gali būti juoda arba ruda. Ausys vidutinio dydžio, prigludusios, uodega ilga, šiek tiek lenkta, pabrėžianti elegantišką siluetą.
Šis šuo pasižymi savarankišku mąstymu ir ramia, bet budria laikysena. Namuose jis dažnai atrodo santūrus ir net kiek tingus, tačiau lauke greitai virsta energingu bėgiku. Šios veislės augintiniai stipriai prisiriša prie savo šeimos, mėgsta būti šalia žmonių ir siekia artimo ryšio su vienu pagrindiniu šeimininku.
Su vaikais paprastai elgiasi kantriai, tačiau dėl dydžio ir jėgos reikia prižiūrimos sąveikos. Su nepažįstamais šie šunys dažnai būna atsargūs ir šiek tiek rezervuoti, bet be nepagrįsto agresyvumo. Ankstyva socializacija padeda išvengti per didelio įtarumo ir išmokyti stabilaus elgesio įvairiose situacijose.
Rodezijos ridžbekas yra protingas, tačiau gali būti užsispyręs ir linkęs priimti savarankiškus sprendimus. Jis geriausiai reaguoja į nuoseklią, aiškią ir pagarbą grįstą dresūrą be šiurkštumo. Svarbu anksti išmokyti pagrindinių komandų ir atšaukimo, nes stiprus grobio instinktas gali paskatinti vytis bėgančius gyvūnus.
Šios veislės atstovams būtinas kasdienis intensyvus fizinis krūvis: ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas, žygiai, canicross ar dviračio lydėjimas. Protinis užimtumas taip pat svarbus, todėl tinka uoslės žaidimai, pėdsekystė ir užduotys, reikalaujančios sprendimų. Gyvenimas ankštame bute be pakankamo judėjimo dažnai sukelia destruktyvų elgesį ir stresą.
Trumpas kailis reikalauja minimalios priežiūros: pakanka reguliariai peršukuoti šepetėliu ar pirštine ir nuvalyti nešvarumus. Šerimasis dažniausiai vidutinis, todėl namuose lengva išlaikyti tvarką. Svarbu prižiūrėti ausis, nagus ir dantis, reguliariai tikrinti odą, ypač ridžo srityje. Sveikatos požiūriu ši veislė gali turėti polinkį į klubo ir alkūnės sąnarių displaziją, skydliaukės sutrikimus, tam tikras širdies ligas. Patartina rinktis veislynus, kurie atlieka oficialius sveikatos tyrimus ir pateikia dokumentus.
Šie šunys gana gerai toleruoja šilumą, bet aktyvi veikla karštyje turi būti ribojama ir pritaikoma paros laikui. Žiemą jiems gali prireikti papildomos apsaugos, jei ilgai būna šaltyje be judėjimo. Subalansuota mityba ir svorio kontrolė itin svarbios, nes antsvoris apsunkina sąnarius ir trumpina gyvenimo trukmę.