Redbone kunhaundas susiformavo JAV pietuose kaip universalus medžioklinis šuo. Pirmieji šios veislės protėviai buvo atvežti iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur dominavo raudonos spalvos lapių ir skalikų tipai. Vietiniai augintojai šiuos šunis kryptingai kryžmino, siekdami sukurti ištvermingą, karščiui atsparų ir naktinėje medžioklėje patikimai dirbantį šunį.
Pavadinimas siejamas tiek su kailio spalva, tiek su vienu iš ankstyvųjų veisėjų, vardu Redbone. Šios veislės atstovai tradiciškai naudoti medžiojant meškėnus, lūšis ir net stambesnę fauną tankiuose miškuose. Šunys dirbo balsu, sekdami pėdsaką ir įkandin persekiodami žvėrį, kol šis būdavo išvaromas ar užspeičiamas.
Šie skalikai yra vidutinio link didelio dydžio, tvirto, atletiško sudėjimo. Kūno linijos sausos, be perteklinio masyvumo, o raumenynas aiškiai išvystytas. Galva proporcinga, su šiek tiek kuprota nosies linija ir plačia, gilia nosimi, kurioje gausu uoslės receptorių. Akys paprastai rudos ar lazdyno spalvos, suteikiančios švelnią, budrią išraišką. Ausys ilgos, plonos, prigludusios prie žandų, būdingos daugeliui skalikų. Kailis trumpas, prigludęs, lygus ir blizgus, suteikiantis apsaugą nuo oro sąlygų, bet nereikalaujantis sudėtingos priežiūros.
Tradiciškai šį šunį išskiria sodriai raudona vienalytė spalva be didesnių dėmių, kartais leidžiama nedidelė balta žymė ant krūtinės ar letenų. Patinai dažniausiai būna kiek aukštesni ir masyvesni nei patelės, bet abi lytys išlaiko lengvą, judrų siluetą.
Šios veislės atstovai pasižymi meiliu, šeimininkui atsidavusiu temperamentu. Šuo linkęs glaudžiai prisirišti prie savo žmonių ir nori dalyvauti kasdienėje veikloje. Namuose jis dažnai ramus ir švelnus, ypač jei gauną pakankamai fizinio krūvio lauke. Su vaikais paprastai sutaria gerai, yra kantrus, tačiau dėl energingumo mažesnius vaikus reikėtų mokyti atsakingo bendravimo.
Su kitais šunimis dažniausiai būna draugiškas, nes ilgus metus dirbo gaujoje. Instinktyvi medžioklė gali išryškėti susidūrus su katėmis ar smulkiais gyvūnais, todėl ankstyva socializacija itin svarbi. Šis augintinis turi stiprų balsą, kuriuo medžioklėje signalizuoja apie pėdsaką ar sustabdytą žvėrį, tad gyvenant mieste reikia atsižvelgti į lojimo polinkį.
Redbone kunhaundui būtinas kasdienis aktyvus judėjimas. Ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas greta dviračio, žygiai miške ar pėdsakų paieškos žaidimai padeda nukreipti jo energiją. Buto sąlygomis šis šuo gali gyventi tik tada, jei turi labai daug laiko lauke ir pakankamai užsiėmimų. Dresūra turėtų būti nuosekli, bet švelni, paremta skanėstais ir pagyrimais.
Veislė protinga, tačiau gali būti šiek tiek užsispyrusi ir linkusi sekti kvapus, todėl atšaukimo komanda ypač svarbi. Gerai sekasi veiklose, kur galima naudoti uoslę, pavyzdžiui, mantrailing ar pėdsakų sportas. Kailio priežiūra nesudėtinga – pakanka kartkartėmis peršukuoti guminėmis pirštinėmis ir patikrinti odą, ypač po pasivaikščiojimų miške. Ilgos ausys reikalauja reguliarios apžiūros ir valymo, kad būtų išvengta uždegimų.
Apskritai šis skalikas laikomas gana tvirta, atsparia veisle. Vis dėlto, kaip ir daugelio vidutinių bei didelių šunų, jam pasitaiko klubo ar alkūnės sąnarių displazija. Ilgalaikis didelis fizinis krūvis jauname amžiuje gali apkrauti sąnarius, todėl svarbu laipsniškai didinti krūvius. Gali pasireikšti ausų uždegimai dėl prastai vėdinamų, ilgų ausų, ypač jei šuo dažnai maudosi ar vaikšto drėgnomis vietovėmis. Kartais aptinkamos akių ligos, pavyzdžiui, entropija ar katarakta, todėl vert wella reguliariai tikrinti akis.
Šios veislės atstovai turi gerą apetitą ir linkę priaugti svorio, jei gauna per daug maisto ir per mažai judėjimo. Subalansuota mityba, normalus kūno kondicijos palaikymas ir profilaktiniai veterinariniai patikrinimai padeda išlaikyti šunį sveiką ir darbingą daugelį metų.