Radžapalejamo šuo kilęs iš Tamil Nadu valstijos pietų Indijoje, iš Rajapalayam miesto ir jį supančių kaimų. Ten šios veislės atstovai šimtmečiais naudoti kaip karinių palydų šunys ir laukinių šernų medžioklės pagalbininkai. Vietiniai valdovai laikė juos prestižo simboliu ir pasitikėjo jų drąsa mūšio lauke. Manoma, kad šie šunys saugojo kareivių stovyklas, lydėjo vežimus ir gindavo žmones nuo plėšrūnų. Veislė niekada nebuvo plačiai eksportuota, todėl iki šiol išliko gana reta ir daugiausia paplitusi gimtajame regione. Šiandien ji laikoma Indijos kinologinio paveldo dalimi ir saugoma vietinių entuziastų bei veisėjų klubų.
Šios veislės šuo vidutinio ar didesnio ūgio, lieso, bet raumeningo sudėjimo, su gilia krūtine ir tiesia nugara. Galva siaura ir pailga, su švelniai išreikštu stopu ir tvirtu snukiu. Akys dažniausiai tamsios, bet dėl genetinių ypatumų kai kurie šunys turi šviesias ar net rusvai gintarines akis. Ausys vidutinio ilgio, nusvirę, prigludusios prie skruostų. Uodega ilga, šiek tiek riesta, laikoma žemiau nugaros linijos, judesyje gražiai išlenkta.
Kailis trumpas, tankus ir prigludęs prie kūno, be pavilnės arba su labai menka pavilne. Tradiciškai šie šunys būna vientisai balti, kartais vos matomu kreminiu atspalviu. Kai kurių augintinių nosis gali būti tamsi arba mėsos spalvos. Balta spalva istoriškai buvo vertinama ir dėl praktinių priežasčių, nes medžioklėje šuo gerai matomas tankiuose krūmynuose ir naktį.
Šis šuo pasižymi savarankišku ir stipriu charakteriu. Jis labai ištikimas savo šeimai, bet gali būti santūrus ar net įtariai nusiteikęs nepažįstamųjų atžvilgiu. Natūralus teritorijos jausmas ir budrumas daro šią veislę puikiu sargu, kuris greitai praneša apie bet kokį svetimą judesį. Tuo pačiu jis nėra perdėtai triukšmingas, jei tinkamai socializuojamas ir mokomas.
Šios veislės atstovai paprastai kantrūs ir pagarbūs vaikams, tačiau dėl jėgos ir medžioklinio instinkto su mažais vaikais būtina priežiūra. Su kitais šunimis jie gali būti dominuojantys, ypač tos pačios lyties. Su katėmis ir smulkiais gyvūnais dažnai elgiasi kaip su grobiu, todėl ankstyva socializacija ir kontrolė yra būtinos.
Radžapalejamo šuo protingas, bet gana užsispyręs ir nepriklausomas. Jam reikia nuoseklaus, ramiu autoritetu pagrįsto dresavimo. Geriausiai veikia trumpi, aiškūs užsiėmimai ir pozityvūs metodai. Per griežtas elgesys ar fizinės bausmės gali sukelti nepasitikėjimą ir užsisklendimą. Šie šunys gerai mokosi sargybos, sekimo ir orientacinių užduočių, bet reikalauja nuolatinio darbo su savimi.
Dėl stipraus medžioklinio instinkto šis augintinis turi gauti daug fizinio krūvio. Rekomenduojami ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas šalia dviračio, kaniterapijos ar ištvermės užsiėmimai. Geriausia, jei šuo turi saugiai aptvertą kiemą, kuriame gali laisvai bėgioti. Butui ši veislė tinka tik labai aktyviems ir patyrusiems šeimininkams, pasiruošusiems keliskart per dieną organizuoti intensyvų judėjimą.
Kailio priežiūra paprasta. Pakanka savaitinio šukavimo guminėmis pirštinėmis arba trumpakailiams šunims skirta šukomis. Maudoma pagal poreikį, dažniausiai kas kelis mėnesius. Reguliariai tikrinamos ausys, karpomi nagai, stebima odos būklė ir apsauga nuo parazitų. Baltas kailis linkęs greičiau susitepti, todėl verta pratinti šunį prie švelnaus valymo drėgnomis servetėlėmis.
Radžapalejamo šunys laikomi gana atspariais ir ištvermingais, tačiau veislei būdingos kelios specifinės rizikos. Dėl vyraujančios baltos spalvos kartais pasitaiko klausos sutrikimų, ypač šunims su labai šviesiomis akimis. Todėl atsakingi veisėjai tikrina šuniukų klausą ir atsirenka veislei tinkamus tėvus. Kaip ir daugeliui vidutinių bei didelių veislių, aktuali klubo ir alkūnės sąnarių displazija. Reguliari rentgeno kontrolė ir subalansuotas krūvis augimo metu padeda sumažinti riziką.
Karštuose klimatuose šie šunys jaučiasi gerai, tačiau vidutinio klimato juostoje reikia saugoti nuo ilgalaikio šalčio dėl trumpo kailio ir menkos pavilnės. Profilaktinės vakcinacijos, parazitų kontrolė ir kokybiškas pašaras padeda išlaikyti gerą imunitetą. Atsakingas fizinis krūvis, idealus kūno svoris ir reguliarūs veterinariniai patikrinimai leidžia šiai veislei gyventi pakankamai ilgai ir išlikti aktyviai net vyresniame amžiuje.