Pumis yra vengriška aviganėlių veislė, susiformavusi iš vietinių piemenų šunų ir vakarietiškų terjerų tipo augintinių. Ji buvo kuriama galvijų ir avių varymui, todėl šie šunys pasižymi dideliu veržlumu ir greita reakcija. Istoriškai ši veislė dirbo tiek atvirose stepėse, tiek kalvotose ganyklose. Palaipsniui ji iš kaimo ūkinių šunų tapo sporto ir šeimos augintiniais, bet išlaikė stiprų darbo instinktą. Šiandien Pumis vertinamas ir kaip bandų aviganis, ir kaip vikrumo sporto žvaigždė.
Šios veislės atstovai vidutinio dydžio, stačiomis, kiek į priekį palinkusiomis ausimis ir žaisminga veido išraiška. Kūnas kompaktiškas, sausas, gerai raumeningas, uodega dažniausiai laikoma virš nugaros puslankiu. Didžiausią įspūdį daro garbanotas, šiurkštus kailis, sudarantis bangelių ir smulkių sruogų tekstūrą. Pavilnė tanki, sauganti nuo drėgmės ir vėjo, todėl šuo atsparus įvairioms oro sąlygoms. Standartinės spalvos dažniausiai vienspalvės: juoda, pilka, melsvai pilka, taip pat fawn atspalviai. Kailis nesišeria gausiai, bet reikalauja reguliaraus formavimo ir šukavimo, kad nesusidarytų sąvėlos.
Šis šuo yra itin gyvas, smalsus ir budrus, todėl namuose retai būna visai ramus. Piemens ir terjero paveldas suteikia jam didelę drąsą bei polinkį reaguoti į kiekvieną judesį ar garsą. Šeimininkui skiria daug dėmesio, mėgsta dalyvauti visose veiklose ir prastai toleruoja ilgesnį izoliavimą. Su šeimos nariais jis prisirišęs, dažnai seka paskui po namus ir nori kontakto. Su svetimais žmonėmis gali būti atsargus, bet paprastai neagresyvus, jei tinkamai socializuojamas. Su kitais šunimis dažniausiai sutaria, tačiau gali rodyti dominavimą, ypač patinai.
Pumis kailis nereikalauja kirpimo mašina, bet būtinas periodiškas rankinis formavimas ir išpešiojimas, kad išlaikytų tvarkingą siluetą. Maudoma nedažnai, kad nesugadinti natūralios kailio struktūros. Nagai, dantys ir ausys prižiūrimi reguliariai, kaip ir daugumos aktyvių veislių. Šie šunys turi didžiulį judėjimo poreikį, todėl jiems būtini kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai ir protinės užduotys. Dresūroje augintinis labai imlus, bet gali būti savarankiškas ir linkęs ginčytis, jei komandos jam atrodo beprasmės. Geriausi rezultatai pasiekiami naudojant teigiamą motyvaciją, žaidimus ir įvairius užsiėmimus, tokius kaip agility ar obedience. Nuoseklus auklėjimas nuo mažens padeda suvaldyti lojimą ir bandymą „vairuoti“ žmones ar kitus gyvūnus.
Pumis laikoma gana tvirta ir ilgaamže veisle, jei šuniukai kilę iš atsakingų veislynų. Vis dėlto pasitaiko klubų sąnarių displazijos, kelio girnelės išnirimų ir pavienių akių ligų atvejų. Prieš veisimą rimti veisėjai atlieka klubų, kelių ir akių tyrimus, taip sumažindami paveldimų sutrikimų riziką. Šios veislės atstovai jautrūs antsvoriui, jei gauna per daug kalorijų ir per mažai judėjimo, todėl svarbi subalansuota mityba. Tankus kailis gali slėpti odos dirginimus ar parazitus, todėl reikalinga reguliari apžiūra. Tinkamai maitinamas, pakankamai judantis ir prižiūrimas šuo dažnai sulaukia garbaus amžiaus ir ilgai išlieka darbingas.