Pulis kilęs iš Vengrijos, kur šimtmečius buvo naudojamas avių ir galvijų bandų valdymui. Manoma, kad šios veislės protėviai į Karpatus pateko su klajoklių gentimis iš Azijos. Ten jie buvo vertinami dėl gebėjimo savarankiškai dirbti atšiauriomis sąlygomis.
Šios veislės atstovai turėjo būti budrūs, drąsūs ir labai judrūs, kad galėtų valdyti dideles bandas. Ilgas virvelinis kailis apsaugodavo nuo lietaus, sniego ir plėšrūnų įkandimų. Laikui bėgant puliai tapo ne tik aviganiais, bet ir šeimos globėjais kaimuose ir ūkiuose.
Šio šuns kūnas kompaktiškas, raumeningas, su giliu krūtiniu ir tvirtais kaulais. Nugara tvirta, uodega nešama virš nugaros, dažnai pametama tarp tankių sruogų. Galva apvali, kaukolė vidutinio pločio, snukis tiesus, akys tamsios ir gyvos išraiškos. Ausys trikampės, nuleistos ir pranyksta tarp kailio.
Labiausiai atpažįstamas bruožas – virvelėmis susisukęs kailis, kuris gali būti plonesnis ar storesnis, priklausomai nuo genetikos ir priežiūros. Kailis sudarytas iš tankaus pavilnio ir šiurkštesnių viršutinių plaukų, kurie susipina į sruogas. Spalvos dažniausiai juoda, juoda su žilstelėjimu, pilka, rečiau balta ar gelsva.
Pulis yra labai judrus ir temperamentingas aviganis, kuriam reikia darbo ir užduočių. Tai šuo, stipriai prisirišantis prie savo šeimos ir mėgstantis nuolat būti šalia žmonių. Nepaisant mažesnio ūgio, jis neretai elgiasi kaip didelis sargas ir drąsiai reaguoja į neįprastus garsus. Šis augintinis paprastai draugiškas vaikams, jei nuo mažens socializuojamas ir mokomas ribų.
Dėl stipraus ganymo instinkto gali bandyti „ganyti“ bėgančius vaikus ar kitus gyvūnus, todėl reikalingas nuoseklus auklėjimas. Su nepažįstamaisiais dažnai būna atsargus, bet ne agresyvus, labiau linkęs loti ir įspėti. Tinkamai ugdytas pulis tampa žaismingu, ištikimu ir nuolatiniam bendravimui pasiruošusiu šeimos nariu.
Šios veislės kasdienė fizinė veikla yra būtina, nes be jos šuo tampa neramus ir triukšmingas. Rekomenduojami ilgi pasivaikščiojimai, laisvas bėgiojimas saugiose vietose ir protinius gebėjimus lavinantys žaidimai. Didžiausias iššūkis daugeliui šeimininkų – kailio priežiūra.
Jauname amžiuje kailis pradeda suskilinėti į sruogas, kurias žmogus turi rankomis atskirti ir formuoti. Vėliau būtina reguliariai tikrinti, kad nesusidarytų sąvėlos prie odos ir nesikauptų purvas. Maudyti galima, bet reikia daug laiko kailiui pilnai išdžiūti. Sruogų kirpimas galimas, jei šeimininkui per sunku prižiūrėti ilgą kailį, tačiau tai keičia tradicinį veislės įvaizdį.
Pulis labai protingas ir greitai perpranta užduotis, bet gali būti savarankiškas ir užsispyręs. Dresūrai būtina aiški struktūra, nuoseklumas ir pozityvūs metodai. Gerai motyvuoja žaidimai, judrumo trasos ir piemenų sportas. Šią veislę galima sėkmingai užimti agility ar lanko sporte, nes šunys vikrūs ir noriai dirba su šeimininku.
Sveikatos požiūriu tai gana ištvermingas aviganis, tačiau pasitaiko klubo ir alkūnės sąnarių displazija, kelio girnelės nestabilumas, akių ligos, pavyzdžiui, katarakta ar progresuojanti tinklainės atrofija. Dėl tankaus kailio reikia atidžiai stebėti odos būklę, kad išvengtumėte grybelinių infekcijų ir parazitų. Kruopšti veisėjų atranka ir reguliarūs sveikatos tyrimai padeda sumažinti genetinių ligų riziką.