Pudelpointeris atsirado XIX amžiaus pabaigoje Vokietijoje, kai buvo kryptingai kryžminami vokiečių pudeliai ir anglų pointeriai. Tikslas buvo gauti universalų medžioklinį šunį, kuris puikiai seka pėdsaką, rodo paukščius ir atneša laimikį iš vandens.
Veislės kūrėjai daug dėmesio skyrė darbiniams instinktams, o ne išvaizdai. Dėl to šie šunys išsaugojo labai stiprų grobio instinktą ir aukštą motyvaciją dirbti su žmogumi. Pudelpointeriai iki šiol dažniausiai laikomi medžiotojų, bet vis dažniau atsiranda ir aktyvių šeimų namuose.
Šios veislės atstovai yra vidutinio dydžio, tvirto, bet ne sunkaus sudėjimo. Kūnas raumeningas, lengvai ištveria ilgus atstumus ir įvairų reljefą. Kailis šiurkštus, vidutinio ilgio, su tankiu pavilniu, gerai saugančiu nuo šalčio ir lietaus. Ant snukio būna charakteringi ūsai ir antakiai, suteikiantys rimtą, šiek tiek šiurkštoką išraišką.
Dažniausios spalvos – vientisa ruda, kepeninė, kartais su nedidelėmis baltomis dėmėmis ant krūtinės ar kojų. Ausys vidutinio ilgio, prigulusios, uodega dažnai laikoma tiesiai arba šiek tiek pakelta, ypač kai šuo susikaupęs darbe.
Šis šuo yra labai atsidavęs savo šeimai ir paprastai glaudžiai prisiriša prie vieno žmogaus. Temperamentas aktyvus, bet subalansuotas, be nepagrįsto nervingumo ar agresijos. Su vaikais pudelpointeris dažniausiai švelnus ir kantrus, jei nuo mažens pripranta prie jų elgesio.
Tačiau dėl stipraus instinkto persekioti judančius objektus reikalinga priežiūra šalia mažesnių vaikų ir smulkių gyvūnų. Šios veislės atstovai gana atsargūs su nepažįstamais, bet ne per daug bailūs. Jie linkę informuoti lojimu apie artėjantį žmogų, tačiau nėra tipiški sarginiai šunys, labiau signalizuotojai.
Augintinis reikalauja daug judėjimo ir proto stimuliacijos. Jam nepakaks trumpo pasivaikščiojimo aplink namą. Idealu, jei šuo gali reguliariai dirbti pagal savo paskirtį arba bent jau užsiimti sportu. Tinka bėgiojimas šalia dviračio, kaniterapijos nepakeičia, bet labai tinka pėdsakų darbas, nosework, apportavimas iš vandens.
Kailio priežiūra gana paprasta, reikia reguliariai iššukuoti kietu šepečiu ir kelių kartų per metus triminguoti negyvą plauką. Maudymas atliekamas pagal poreikį, pernelyg dažnai maudyti nereikėtų, kad nesausėtų oda.
Pudelpointeris yra labai protingas ir greitai mokosi, bet kartu ir savarankiškas. Šį šunį lengva motyvuoti darbu, žaislu ar maistu, todėl pozityvūs metodai duoda gerus rezultatus. Svarbu anksti pradėti socializaciją, supažindinti su įvairiomis žmonių grupėmis, kitais šunimis, transportu ir garsais.
Be nuoseklios dresūros šis aktyvus šuo gali tapti užsispyręs ir blogai valdomas, ypač lauke. Gerai išlavintas pudelpointeris noriai vykdo komandas ir dirba net sudėtingomis sąlygomis, nes buvo veistas sprendimams lauke priimti kartu su medžiotoju.
Ši veislė laikoma gana sveika, nes daugelis veisėjų griežtai atsirenka veislinius šunis pagal darbingumą ir ištvermę. Vis dėlto, kaip ir kitiems vidutinių bei didelių veislių atstovams, jiems gali pasitaikyti klubo ar alkūnių sąnarių displazija. Retkarčiais pasitaiko akių ligų, tokių kaip entropionas ar kai kurie tinklainės sutrikimai. Svarbu reguliariai tikrinti ausis, ypač po maudynių ir medžioklių, nes nukarusios ausys ir drėgmė gali skatinti uždegimus.
Tinkama mityba ir svorio kontrolė būtinos, kad šuo išliktų sportiškas ir neperkrautų sąnarių. Gerai prižiūrimas pudelpointeris dažnai išlaiko aktyvumą ir darbingumą iki vyresnio amžiaus.