Pudelis siejamas su Prancūzija, tačiau jo šaknys greičiausiai veda į Vokietiją, kur buvo naudojamas kaip vandens paukščių medžioklinis šuo. Ankstyvieji šios veislės atstovai dirbo šaltuose vandenyse, todėl jiems reikėjo tankaus, vandeniui atsparaus kailio. Laikui bėgant šis šuo tapo populiarus Europos dvaruose ir miestų salonuose. Žmones traukė jo intelektas, elegancija ir gebėjimas išmokti sudėtingus triukus.
Vėliau išskirti trys dydžiai: didysis, vidutinis ir nykštukinis. Visi jie turi tą pačią kilmę ir temperamentą, skiriasi tik ūgiu ir svoriu. Dėl savo universalumo pudeliai buvo naudojami cirke, kaip pagalbininkai medžioklėje ir ištikimi šeimos bičiuliai. Šiandien tai viena atpažįstamiausių ir labiausiai vertinamų veislių pasaulyje.
Šios veislės atstovai pasižymi proporcingu, kvadratišku kūno sudėjimu, ilgomis kojomis ir išraiškinga galva su aiškiu snukiu. Akys migdolo formos, žvilgsnis budrus ir protingas. Ausys ilgos, prigludusios prie galvos, gausiai apaugusios garbanotu kailiu. Uodega dažniausiai nebekarpoma ir nešama linksmai pakelta.
Svarbiausias bruožas – tankus, garbanotas kailis, kuris nesišeria įprastai ir nuolat auga. Plaukai panašūs į vilną, formuoja sruogas ar smulkias garbanas. Būtent dėl šio kailio pudelis laikomas tinkamesniu alergiškiems žmonėms. Egzistuoja įvairūs kirpimo stiliai: nuo praktinio „šuniuko“ varianto iki sudėtingų parodinių kirpimų, reikalaujančių profesionalo rankos ir daug laiko.
Šis šuo labai protingas, jautrus ir socialus. Jis stipriai prisiriša prie šeimos ir nori būti visų veiklų centre. Paprastai gerai sutaria su vaikais, jei jie elgiasi pagarbiai ir nekelia streso. Su kitais šunimis dažniausiai draugiškas, ypač jei anksti socializuotas.
Dėl aukšto intelekto šis augintinis greitai perpranta šeimos rutiną ir taisykles. Tačiau protingi šunys gali ir manipuliuoti, jei savininkai nenuoseklūs. Pudeliai gana budrūs, linkę saugoti savo šeimininkus balsu, todėl kartais gali dažniau loti. Tinkama socializacija padeda sumažinti nereikalingą įtarumą naujiems žmonėms ir garsams.
Pudelis tinka tiek miesto butui, tiek namui su kiemu, jei gauna pakankamai fizinio ir protinio krūvio. Kasdien reikalingi keli pasivaikščiojimai ir trumpos aktyvios žaidimų sesijos. Šios veislės atstovai puikiai pasirodo agility, obedience, šunų sporto rungtyse ir smegenų lavinimo žaidimuose.
Dresūra turėtų būti pozityvi ir nuosekli. Šuo greitai mokosi komandų, bet jautriai reaguoja į šiurkštumą ar rėkimą. Geriausiai veikia skanėstai, žaidimas ir pagyrimai. Kailiui reikalingas reguliarus šukavimas bent kelis kartus per savaitę, kad nesusidarytų sąvėlos. Kas 4–8 savaites patartinas profesionalus kirpimas. Ausis reikia tikrinti ir valyti, nes dėl nukarusių ausų gali kauptis drėgmė.
Nors šie šunys paprastai gana ilgaamžiai, veislė turi keletą tipinių sveikatos rizikų. Didieji atstovai dažniau kenčia nuo klubo sąnario displazijos, skrandžio užsisukimo ir kai kurių širdies ligų. Mažesni dydžiai gali turėti kelio girnelės išnirimą, dantų susigrūdimą ir akių ligas, tokias kaip katarakta.
Visiems dydžiams aktualios paveldimos akių ir odos problemos, taip pat polinkis į alergijas. Atsakingi veisėjai tiria veislei būdingas ligas ir atrenka tik sveikus veislinius šunis. Tinkama mityba, normalus kūno svoris, pakankamas judėjimas ir reguliarūs vizitai pas veterinarą padeda išlaikyti gerą sveikatos būklę ir užtikrina ilgesnį, kokybišką gyvenimą.