Prancūzų spanielio šaknys siekia XIII amžių, kai pirmieji tokio tipo medžiokliniai šunys buvo auginami Prancūzijoje. Šios veislės protėviai padėjo pamatus visiems Europos spanieliams, todėl neretai ją pavadina spanielių pasaulio senbuviu.
Pradžioje prancūzų bajorai naudojo šiuos temperamentingus ir universalius šunis tiek paukščių medžioklei, tiek variniuose miškuose. Laikui bėgant, išryškėjo jų savybės, lengvinančios darbą ne tik laukuose, bet ir vandenyje, o ištikimybė šeimininkui per amžius tapo viena pagrindinių šios veislės vizitinių kortelių.
Prancūzų spanielis stambesnis už daugelį kitų spanielių, raumeningas, tačiau grakštus, pasižymintis harmoningomis proporcijomis. Tipiškas šios veislės atstovas turi ilgą, lengvai banguotą baltą kailį su aiškiais rudos spalvos lopais; ausys vidutinio ilgio, dekoruotos ilgais kutais. Akys didelės, išraiškingos, tamsiai gintarinės spalvos.
Šio šuns išvaizda spinduliuoja protingumu ir dėmesingumu, o aukštai laikoma galva perteikia prigimtinį orumą. Taip pat būtina paminėti tvirtas, raumeningas kojas, pritaikytas ilgoms valandoms lauke ir aktyviai veiklai įvairiuose reljefuose.
Šie augintiniai garsėja ištikimybe savo šeimininkams, yra švelnūs, paklusnūs, labai kantrūs net ir su mažais vaikais. Prancūzų spanieliai socialūs, puikiai sutaria su kitais šunimis ir gyvūnais. Dėl švelnaus būdo ir jautrumo jiems sunku būti paliktiems vieniems ilgesniam laikui – jie trokšta artumo ir bendravimo.
Tuo pačiu, šios veislės atstovai išlieka budrūs, gali būti geri perspėjantys, tačiau nėra agresyvūs ar nevaldomi. Jie pasižymi aukštu intelektu, mėgsta mokytis naujų komandų ir lengvai prisitaiko tiek prie aktyvios šeimos, tiek prie ramesnės aplinkos.
Prancūzų spanielis – tai augintinis tiems, kurie mėgsta aktyvų gyvenimo būdą. Šiai veislei reikia daug fizinio aktyvumo: kasdieniai pasivaikščiojimai, bėgiojimas ar žaidimai gamtoje būtini gerai savijautai palaikyti. Dresuoti šunį nėra sudėtinga, jis lengvai priima pozityvią motyvaciją pagrįstas mokymo metodikas.
Su šia veisle naudinga užsiimti ne tik pagrindine paklusnumo dresūra, bet ir išbandyti įvairius šunų sporto užsiėmimus: agility, pėdsakų sekimą, vandens rungtis. Kailio priežiūra vidutinio sudėtingumo: užtenka kartą ar du per savaitę jį iššukuoti, pasaugoti nuo šapų ar purvo. Mėgsta būti švarūs, tačiau reikia kartkartėmis apžiūrėti ausis ir laiku jas valyti – taip sumažinama infekcijų rizika.
Nors prancūzų spanielis laikomas tvirtu ir paprastai geros sveikatos augintiniu, šios veislės atstovams pasitaiko tam tikrų genetinių negalavimų – ypač klubų displazija bei retkarčiais pasitaikančios ausų infekcijos. Taip pat dėl aktyvaus gyvenimo būdo verta reguliariai tikrinti sąnarius ir stebėti šunį aktyvių užsiėmimų metu, kad būtų užkirstas kelias traumoms.
Gerai subalansuota mityba, optimalus fizinis krūvis ir reguliari profilaktika pas veterinarą užtikrina ilgaamžiškumą ir gerą savijautą. Lyginant su kitomis didesnėmis veislėmis, prancūzų spanieliai dažniausiai išlieka sveiki, jei kruopščiai laikomasi pagrindinių šuns priežiūros taisyklių.