Ši veislė atsirado XIX amžiuje, kai į Prancūziją atkeliavo mažesni anglų buldogai. Vietos veisėjai juos kryžmino su įvairiais smulkiais šunimis, kad gautų draugišką ir kompaktišką miesto augintinį. Prancūzų buldogas greitai išpopuliarėjo Paryžiaus darbininkų rajonuose, vėliau jį pamėgo menininkai ir aukštuomenė. Ši istorija lėmė artimą ryšį su žmonėmis ir stiprų prisirišimą prie šeimininko.
Per ilgą laiką didelis dėmesys buvo skiriamas išvaizdai ir bendravimui, o ne fiziniam darbui. Todėl šios veislės atstovai neturi stipraus medžioklės ar sargybos instinkto, bet yra geri kompanionai. Šiandien tai vienas populiariausių miesto šunų pasaulyje.
Šio šuns kūnas trumpas, raumeningas ir tvirtas, su plačia krūtine ir aiškiai išreikštu kaulingumu. Galva didelė, kvadratinė, su trumpu snukiu ir raukšlėmis. „Šikšnosparnio“ tipo ausys yra stačios, apvaliais galiukais, tai vienas atpažįstamiausių bruožų.
Akys apvalios, išraiškingos, dažniausiai tamsios spalvos. Uodega trumpa, natūraliai trumpinta, niekada nekeliama aukštai. Kailis trumpas, prigludęs, be pavilnės, todėl šis augintinis netoleruoja didelių temperatūros svyravimų. Judesiai trumpi, bet tvirti, žingsnis dažnai atrodo šiek tiek sunkus, tačiau stabilus.
Šios veislės šuo yra labai socialus ir prisirišęs prie žmonių. Jis mėgsta būti dėmesio centre ir paprastai visur seka šeimininką. Dauguma šių augintinių yra draugiški vaikams, jei nuo mažens socializuojami ir vaikai elgiasi pagarbiai.
Šios veislės atstovai dažnai būna ramūs namuose, trumpi žaidimų protrūkiai kaitaliojasi su ilgu poilsiu. Jie neturi didelio poreikio ilgoms bėgynėms, bet labai vertina trumpus pasivaikščiojimus ir bendravimą. Dėl prisirišimo šuo gali jausti nerimą paliekamas ilgam laikui vienas, todėl nereikėtų jo rinktis žmonėms, kurie dažnai būna išvykę.
Šio šuns kailio priežiūra nesudėtinga: pakanka reguliariai šukuoti minkštu šepečiu ir nuvalyti purvą drėgna šluoste. Reikia atidžiai prižiūrėti veido raukšles, jas sausai ir švariai palaikyti, kad nesivystytų odos uždegimai. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti ausis ir trumpinti nagus.
Dresūra turi būti švelni ir nuosekli. Šie šunys protingi, bet gali būti užsispyrę ir greitai nuobodžiauti. Geriausiai veikia trumpi, žaismingi užsiėmimai ir skanėstai kaip motyvacija. Griežtas tonas ar fizinės bausmės kenkia pasitikėjimui ir skatina užsisklendimą. Ankstyva socializacija su žmonėmis ir kitais šunimis padeda išvengti nepageidaujamo lojimo ar pavydumo.
Prancūzų buldogas yra brachicefalinis šuo, todėl jo kvėpavimo sistema jautri. Dažnos problemos susijusios su kvėpavimo takų susiaurėjimu, šnervių forma ir minkštojo gomurio ilgiu. Karštomis dienomis šis šuo perkaista labai greitai, todėl būtina vengti didelio fizinio krūvio ir tiesioginės kaitros.
Šios veislės atstovai taip pat linkę į stuburo, sąnarių ir odos ligas, dažnai pasitaiko alergijos ir jautri oda. Dėl polinkio tukti reikia kruopščiai dozuoti maistą ir vengti dažnų skanėstų. Reguliarūs vizitai pas veterinarą, tinkama mityba ir normalus svoris padeda prailginti gyvenimo trukmę ir palaikyti gerą savijautą. Atsakingas veislyno pasirinkimas ypač svarbus, nes paveldimos problemos šioje veislėje gana dažnos.