Prahos žiurkininkas – viena rečiausių nykštukinių veislių Europoje, pasižyminti šimtmečius skaičiuojančia istorija. Šiuos mažus, bet charizmatiškus šunis jau viduramžiais laikė Čekijos diduomenė ir karališkieji dvarai, kur veislė buvo itin vertinama už savo žaibišką reakciją gaudant graužikus rūmuose.
Legendos pasakoja, kad būtent pražiečiai padovanojo tokius šuniukus užsienio šalių karališkajam elitui, tad ilgainiui ši veislė tapo išskirtinės prabangos simboliu. XX a. pradžioje prašmatnūs, bet neilgią laiką pamiršti, žiurkininkai atgimė moderniame mieste kaip elegantiški augintiniai ir mieli šeimos draugai, kuriuos šiandien vis dažniau galima pamatyti ne tik Čekijoje, bet ir kitose Europos šalyse.
Nors šios veislės atstovai laikomi ypač maži, jų išvaizda – elegantiška ir išraiškinga. Kūnelis itin kompaktiškas, su plonais, bet puikiai proporcingais raumenimis. Galva nedidelė, trumpu snukučiu ir didelėmis, nuoširdžiai žiūrinčiomis akimis. Ausys dažniausiai didelės, stačios ir primena elniuko.
Šios veislės kailis trumpas, prigludęs prie kūno, dažniausiai blizgantis ir švelnus liesti. Priimtinos pagrindinės spalvos – juoda su įdegio dėmėmis ir ruda (kartais fawn ar pilkšvai rusva). Pats augintinis sveria vos iki 3 kg, tad yra laikomas mažiausia veisle Europoje.
Nedidelis, tačiau labai energingas – šitaip galima apibūdinti žiurkininką. Viena ryškiausių jo savybių – didelis žaismingumas ir noras bendrauti su šeima. Šios veislės šuo linkęs tapti artimu žmogaus draugu, ištikimas, atidus, bet kartu neprarandantis savarankiškumo.
Drąsa ir smalsumas – natūralūs jo bruožai, paveldėti iš laikų, kai šunys buvo skirti medžioti žiurkes ir kitus smulkius graužikus. Tačiau moderniais laikais žiurkininkas puikiai tinka kaip šeimos augintinis bei kompanionas vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Nors vienas retai jaučiasi komfortiškai, daug laiko nori praleisti kartu ir mėgsta būti šeimos rate.
Pati veislė prižiūrėti nesudėtinga. Dėl trumpaplaukio kailio užtenka retkarčiais pašukuoti tam, kad būtų pašalinti negyvi plaukai ir blizgėtų išvaizda. Nagai reikalauja reguliaraus trumpinimo, o ausys – patikros ir švaros. Prahos žiurkininko fizinis aktyvumas nėra labai didelis, tačiau trumpi pasivaikščiojimai, žaidimai kambaryje ar interaktyvūs užsiėmimai jį nudžiugins ir leis išlaikyti puikią formą.
Dresūra paprastai nesudėtinga, kadangi augintinis puikiai reaguoja į teigiamą pastiprinimą, greitai mokosi naujų komandų, tačiau reikia nuoseklumo ir švelnumo. Ankstyvas socializavimas padeda išvengti nepageidaujamų reakcijų į svetimus žmones ar augintinius, kadangi dėl įgimtos drąsos gali būti šiek tiek atsargus ar net ryžtingas naujose situacijose.
Prahos žiurkininkas pasižymi gana tvirta sveikata, tačiau, kaip ir kitos mažos veislės, gali paveldėti kelio girnelės išnirimą (patellų luksaciją), dantų problemas ar jautrumą šalčiui dėl trumpaplaukio kailio. Būtinas dėmesys burnos higienai ir tinkama mityba, kad būtų išvengta antsvorio ar dantų akmenų.
Dėl mažo kūno šilumos reguliacija nėra stipriausia – žiemos metu rekomenduojama aprengti šiltu rūbeliu pasivaikščiojimų metu. Tinkamai prižiūrimas, šis šuo gyvena ilgai – net iki 14–16 metų, o kai kurie sulaukia net ir 18 metų. Reguliarūs vizitai pas veterinarą ir kokybiškas pašaras padės išlaikyti žiurkininką sveiką bei žaismingą daugybę metų.
Prahos žiurkininkas puikiai dera tiek aktyvioje šeimoje, tiek kaip mylimas vienišo žmogaus kompanionas. Jo neįprasta istorija, ryškus charakteris, žaisminga prigimtis ir nereiklumas priežiūrai lemia sparčiai didėjantį populiarumą šiuolaikinėje visuomenėje.