Portugalų podengas laikomas viena seniausių Pusiaujo ir Viduržemio jūros regiono skalikų tipo veislių. Manoma, kad šių šunų protėviai į Pirėnų pusiasalį pateko kartu su finikiečiais ir romėnų prekiautojais. Istoriškai šios veislės atstovai buvo naudojami triušių, kiškių ir kitos smulkios faunos medžioklei akmenuotuose, kalvotuose Portugalijos regionuose. Jie dirbo tiek po vieną, tiek būriais, glaudžiai bendradarbiaudami su žmogumi. Dėl natūralios atrankos ir griežto funkcionalumo reikalavimo susiformavo itin ištvermingas, sveikas ir prisitaikantis medžioklinis šuo.
Veislė turi kelis dydžio ir kailio variantus, kurių kiekvienas buvo pritaikytas skirtingoms sąlygoms ir medžioklės būdams. Mažesni šunys dažniausiai medžiojo tankiuose krūmynuose, o didesni variants galėjo lydėti medžiotojus atviresnėse vietovėse. Šiandien podengai išlieka nacionaliniu Portugalijos pasididžiavimu ir vis dažniau sutinkami kaip šeimos augintiniai įvairiose šalyse.
Portugalų podengas pasižymi lengvu, dailiu ir sausu kūno sudėjimu. Tai atletiškas, gerai išdžiūvusių raumenų šuo, sukurtas greičiui ir judrumui. Galva pleišto formos, ausys didelės, stačios ir labai judrios, padedančios gaudyti menkiausius garsus. Akys migdolo formos, išraiškingos, suteikiančios žvilgsniui budrumo ir smalsumo.
Kailis gali būti lygus ir trumpas arba šiurkštus, vidutinio ilgio. Abu tipai gerai priglunda ir saugo nuo oro sąlygų. Spalvos dažniausiai vario, gelsvai ruda, gelsvai smėlinė, gali būti su baltais žymenimis arba vientisos. Uodega plona, prie pagrindo stipresnė, laikoma kardu pavidalo, ramybės metu nuleista, o susijaudinus – pakeliama.
Šios veislės šuo yra labai gyvas, smalsus ir nuolat pasirengęs veiklai. Podengai glaudžiai prisiriša prie šeimos ir mėgsta dalyvauti visame, kas vyksta namuose. Jie paprastai draugiški, bet kartu gana budrūs, todėl natūraliai reaguoja į neįprastus garsus ar nepažįstamus žmones. Tai geri signaliniai sargai, tačiau be tinkamo auklėjimo gali pernelyg dažnai loti.
Su vaikais šie šunys dažniausiai sutaria gerai, ypač jei auga kartu nuo mažens ir jiems suteikiama aiški erdvė atsitraukti. Dėl stipriai išreikšto grobio instinkto jie gali persekioti smulkius gyvūnus, todėl ankstyva socializacija su katėmis ir kitais augintiniais yra labai svarbi. Šios veislės atstovai nemėgsta nuobodulio ir vienatvės ilgam laikui.
Trumpaplaukiai portugalų podengai yra labai lengvai prižiūrimi. Pakanka kartą per savaitę peršukuoti guminėmis pirštinėmis arba šerių šepečiu ir reguliariai apžiūrėti odą. Šiurkščiaplaukiams naudinga periodiškai iššukuoti negyvus plaukus, kad kailis nesusiveltų ir geriau saugotų nuo drėgmės. Maudymas reikalingas tik esant poreikiui, nes per dažnas plovimas gali išsausinti odą.
Šiai veislei būtinas kasdienis aktyvus fizinis ir protinis krūvis. Ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, kvapų sekimo žaidimai ir judrumo treniruotės puikiai tinka šiems šunims. Bute jie gali gyventi, jei gauna pakankamai lauko veiklos, tačiau labiausiai tinka namams su saugiai aptverta teritorija, kur galima išsilakstyti.
Portugalų podengas yra protingas, greitai mokosi ir natūraliai orientuotas į darbą su žmogumi. Dresūra turi būti pagrįsta pozityviu pastiprinimu, trumpomis, įvairiomis užduotimis ir aiškia struktūra. Labai griežtos ar monotoniškos treniruotės gali sumažinti motyvaciją ir paskatinti užsispyrimą. Dėl jautrumo aplinkai svarbu anksti pratinti prie skirtingų garsų, vietų ir žmonių, kad susiformuotų stabilus temperamentas.
Šios veislės atstovai dažniausiai pasižymi gera bendra sveikata ir ilgaamžiškumu. Vis dėlto gali pasitaikyti klubo sąnario displazija, kelio girnelės problemos, akių ligos ir dantų akmenų susidarymas. Reguliari veterinarinė apžiūra, subalansuotas maitinimas ir tinkamas fizinis krūvis padeda išvengti daugumos sutrikimų. Gerai prižiūrimas portugalų podengas išlieka aktyvus ir žaismingas net ir vyresniame amžiuje.