Portugalų aviganis (Cão da Serra de Aires) susiformavo pietų Portugalijoje, Alentežo regione. Čia šie šunys daugelį metų lydėjo piemenis, ganančius avių ir galvijų bandas didelėse atvirose lygumose. Veislė buvo vertinama dėl gebėjimo savarankiškai valdyti bandą ir greitai reaguoti į šeimininko komandas. Manoma, kad į jos formavimą prisidėjo briarai ir kiti senieji aviganiai iš Prancūzijos bei Pirėnų regiono. Per laiką šis šuo tapo neatsiejama vietos žemdirbystės kultūros dalimi ir išliko beveik nepakitęs iki šių dienų.
Šių šunų populiarumas ilgą laiką buvo ribotas Portugalijos teritorija. Tik pastaraisiais dešimtmečiais jie pradėti vertinti ir kituose kraštuose kaip universalūs darbiniai, sporto ir šeimos šunys. Nepaisant to, veislė vis dar laikoma gana reta ir dažniau sutinkama tarp patyrusių augintojų ar aviganių entuziastų.
Šis šuo yra vidutinio dydžio, stačiakampio kūno sudėjimo, tvirtų kaulų, bet ne stambus. Patinai paprastai būna kiek aukštesni ir masyvesni, o kalės – lengvesnio sudėjimo. Judesiai elastingi ir ekonomiški, pritaikyti ilgam darbui lauke. Galva vidutinio ilgio, su aiškiai matomu, bet ne perdėtu perėjimu nuo kaktos prie nosies.
Veislės vizitinė kortelė – ilgas, šiurkštus ir banguotas kailis, primenantis ožkos vilną. Po juo slepiasi tankus pavilnis, padedantis prisitaikyti prie vėjo ir temperatūrų svyravimų. Plaukai veide sudaro savotiškas „ūsų“ ir „antakių“ sruogas, kurios suteikia išraiškingą ir kiek pašėlusį žvilgsnį. Dažniausios spalvos – gelsvai ruda, pilkai ruda, rusvai juoda ar mišri, dažnai su šiek tiek šviesesniu atspalviu galūnių ar snukio srityse.
Šios veislės atstovai garsėja protu ir savarankišku mąstymu. Tai ne aklas vykdytojas, o partneris, gebantis pats priimti sprendimus sudėtingose situacijose. Jie labai prisiriša prie savo žmonių ir neretai renkasi vieną pagrindinį šeimininką. Su vaikais paprastai būna kantrūs ir žaismingi, jei mažieji elgiasi pagarbiai. Nepažįstamus sutinka atsargiai, tačiau be agresijos, jei socializacija atlikta tinkamai.
Šis augintinis turi stiprų sargybos instinktą. Jis jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius ir perspėja lojimu apie kiekvieną neįprastą garsą. Tuo pačiu šuo nemėgsta monotonijos ir ilgo buvimo vienas. Jei trūksta veiklos ir dėmesio, gali imti lojimu ar destruktyviu elgesiu išreikšti susikaupusį stresą.
Portugalų aviganis greitai perpranta komandas ir mėgsta užduotis, kurios reikalauja mąstymo. Dresūra turi būti nuosekli, aiški ir paremta bendradarbiavimu, o ne griežta kontrole. Ši veislė prastai reagavja į šiurkščias priemones, todėl geriausiai tinka pozityvi motyvacija ir aiškios taisyklės nuo pirmų dienų. Ankstyva socializacija su žmonėmis, šunimis ir skirtingomis aplinkomis būtina, kad šuo augtų subalansuotas.
Kasdien šiam augintiniui reikalingi ilgi pasivaikščiojimai, laisvo bėgiojimo galimybės ir protiniai žaidimai. Jam puikiai tinka aviganių sportas, paklusnumo varžybos, mantrailingas ar kitos veiklos, kur reikia naudoti tiek kūną, tiek protą. Gyvenimas tik ant sofos šios veislės poreikių nepatenkins, todėl aktyvūs šeimininkai yra didelis privalumas.
Portugalų aviganis laikomas gana tvirto sudėjimo ir ilgaamžiu šunimi. Vis dėlto, kaip ir daugeliui vidutinio dydžio aviganių, gali pasitaikyti klubo ar alkūnės sąnarių displazijos atvejų. Atsakingi veisėjai atlieka rentgeninius tyrimus ir atrenka tik sveikus veislei naudotus šunis. Taip pat stebima akių būklė ir bendras raumenų, raiščių stiprumas, ypač sportuojantiems ar intensyviai dirbantiems šunims.
Kailio priežiūra reikalauja reguliaraus šukavimo, kad nesusidarytų sąvėlos, ypač už ausų ir pažastyse. Maudymas dažniausiai reikalingas tik esant realiam purvui ar specifiniam kvapui, nes per dažnas plovimas gali išsausinti odą. Ausis ir nagus reikia tikrinti nuolat, ypač jei šuo daug laiko praleidžia laukuose. Subalansuota mityba ir teisingas augimo tempas jauname amžiuje padeda išvengti dalies sąnarių problemų ir užtikrina ilgą, aktyvų gyvenimą.