Plummer terjeras yra palyginti nauja darbo terjerų veislė, susiformavusi XX amžiaus antroje pusėje Jungtinėje Karalystėje. Veislę sukūrė medžiotojas Brianas Plummeris, norėjęs gauti labai universalų medžioklinį šunį. Jis kryžmino įvairius darbo terjerus, tame tarpe jack raselo, foxterjerus ir bulterjerų linijas. Tikslas buvo gauti šunį, galintį darbuotis urvuose, sekti pėdsaką ir talkinti medžiojant smulkius plėšrūnus bei kenkėjus.
Šiandien veislė nėra plačiai paplitusi ir dažniau sutinkama pas medžiotojus bei sporto entuziastus. Daugelyje šalių šios veislės dar nėra pripažinusios didžiosios kinologinės federacijos, todėl šuo dažniau laikomas darbiniu, o ne parodiniu partneriu.
Šios veislės atstovai yra nedideli, tačiau labai tvirti ir atletiški. Kūno sudėjimas stačiakampis, krūtinė gili, bet ne per plati, nugara tiesi ir raumeninga. Galva proporcinga kūnui, snukis vidutinio ilgio, žandikauliai stiprūs, kąsnis žirklinis. Ausys paprastai nulinkusios į priekį, sudarančios budraus, bet susikaupusio šuns įspūdį. Akys tamsios, gyvos, išraiška aštri ir smalsi. Uodega dažnai laikoma tiesiai ar šiek tiek pakelta, dirbant judesiai energingi, žingsnis platus. Kailis trumpas, prigludęs ir gana šiurkštokas, gerai saugo nuo drėgmės ir purvo.
Dažniausios spalvos – baltas fonas su rudomis ar rausvai rudemis dėmėmis, neretai su aiškiomis plokštėmis ant galvos ir liemens. Kai kurie šunys turi juodų žymių ar sabalo atspalvių. Dėl ryškaus kontrasto augintinis gerai matomas lauke ir laukuose, tai naudinga medžioklėje ir sportiniuose užsiėmimuose.
Šios veislės šuo yra nepaprastai energingas, ryžtingas ir savarankiškas. Jis turi stiprų grobio instinktą ir natūralų polinkį persekioti judančius objektus. Namų aplinkoje tai dažnai atsiskleidžia kaip nuolatinis noras žaisti, bėgioti ir ieškoti užduočių. Su šeima augintinis paprastai labai prisirišęs, lojalus ir meilus, mėgsta būti ten, kur žmonės. Tuo pačiu tai nėra tipinis „sofos šuo“ – jam reikia aiškios struktūros ir taisyklių.
Su vaikais Plummer terjeras gali būti draugiškas, jei kasdien gauna pakankamai fizinės ir protinės veiklos. Tačiau dėl temperamento ir medžioklinių instinktų jis labiau tinka šeimoms su vyresniais, atsakingais vaikais. Su kitais šunimis šios veislės atstovai dažnai sutaria neblogai, bet gali būti linkę dominuoti ar provokuoti žaidimus. Mažesniems gyvūnams, pavyzdžiui, triušiams ar žiurkėnams, šis šuo dažniausiai nepatikimas draugas.
Plummer terjeras yra protingas, bet gana užsispyręs ir savarankiškas. Dresūra turi būti nuosekli, aiški ir paremta pozityviu skatinimu. Grubus elgesys ar bausmės dažniausiai didina užsispyrimą ir mažina pasitikėjimą šeimininku. Geriausiai šuo mokosi tada, kai užduotys jam atrodo prasmingos ir dinamiškos. Šios veislės atstovai puikiai tinka įvairiems šunų sportams: agility, flyball, „barn hunt“, pėdsakų darbams.
Kiekvieną dieną šiam terjerui reikalingi keli ilgesni pasivaikščiojimai ir laisvesnė veikla aptvertoje teritorijoje. Vien tik trumpos išvados prie namų jo poreikių nepatenkins. Kailio priežiūra paprasta – pakanka reguliariai šukuoti guminės pirštinės ar šukų pagalba ir kartais išmaudyti. Svarbu reguliariai tikrinti ausis, nagus ir dantis, nes aktyvus gyvenimo būdas gali slėpti nedideles traumas ar pažeidimus.
Plummer terjerai laikomi gana tvirtais šunimis, nes veislė buvo formuota pagal darbo, o ne parodų kriterijus. Vis dėlto, kaip ir daugeliui aktyvių terjerų, jiems gali pasitaikyti kelio sąnarių ir raiščių problemų, ypač jei šuo jaunas ir per daug šokinėja ar bėgioja kietu paviršiumi. Taip pat gali pasitaikyti odos sudirgimų, alergijų, ausų uždegimų, jei ausys po darbo drėgnoje aplinkoje laiku neišdžiovinamos.
Šios veislės atstovai dažniausiai gyvena ilgai ir išlieka aktyvūs iki solidaus amžiaus, jei palaikomas normalus kūno svoris ir geras fizinis tonusas. Profilaktinės veterinaro apžiūros, skiepai, parazitų kontrolė ir subalansuotas maistas yra svarbiausia sveikatos pagrindas. Ypač svarbu nuo mažens mokyti šunį ramiai ilsėtis po aktyvios veiklos, kad raumenys ir sąnariai turėtų laiko atsigauti.