Pekinas yra viena seniausių dekoratyvinių veislių pasaulyje. Šios veislės atstovai buvo auginami Kinijos imperatorių rūmuose kaip šventi šunys ir statuso simbolis. Ilgus šimtmečius paprastiems žmonėms jų laikyti nebuvo leidžiama, o veislės veisimas buvo griežtai kontroliuojamas. XIX amžiaus pabaigoje keli šunys pateko į Angliją, iš kur veislė išplito po Europą ir vėliau po visą pasaulį. Nuo tada mažas, liūtą primenantis augintinis išlaikė savo kilmingą įvaizdį ir šiandien dažnai siejamas su aristokratišku gyvenimo būdu.
Šios veislės šunys yra žemo ūgio, kompaktiško ir tvirto sudėjimo. Krūtinė plati, kūnas ilgesnis nei aukštesnis, o galva plati ir masyvi, su labai trumpu snukiu. Tai aiškus brachicefalinės veislės pavyzdys. Akys didelės, tamsios ir išraiškingos, žvilgsnis dažnai atrodo rimtas ar net kiek susimąstęs.
Ausys kabančios, ilgo plauko, vizualiai praplečia galvos formą. Kailis gausus, tiesus, su tankiu pavilniu, sudarantis liūto karčius primenantį siluetą aplink kaklą ir pečius. Uodega garbanota, nešama virš nugaros ir gausiai apžėlusi. Judesiai trumpi, kiek svyruojantys, bet užtikrinti ir orūs.
Šios veislės šunys pasižymi savarankišku ir gana užsispyrusiu charakteriu. Jie dažnai prisiriša prie vieno žmogaus ir gali būti abejingi kitiems šeimos nariams. Augintinis paprastai nėra pernelyg triukšmingas, bet prireikus perspėja apie neįprastus garsus ar svečius.
Su vaikais jie gali būti geri, jei su jais elgiamasi pagarbiai ir ramiai, tačiau ši veislė netinka labai triukšmingoms šeimoms su mažais vaikais. Pekinai nemėgsta grubaus elgesio ir gali parodyti nepasitenkinimą urzgimu ar bandymu atsitraukti. Su nepažįstamais dažnai yra santūrūs ir atsargūs, išlaiko tam tikrą orų atstumą.
Ši veislė gerai prisitaiko prie gyvenimo bute ir nereikalauja labai ilgo fizinio krūvio. Pakanka kelių ramesnių pasivaikščiojimų per dieną ir trumpo žaidimo namuose. Daug svarbesnė yra kailio priežiūra. Tankus ir ilgas kailis turi būti šukuojamas bent kelis kartus per savaitę, o per šėrimosi laikotarpį – dar dažniau.
Reikia atidžiai prižiūrėti kailį už ausų, ant užpakalinių kojų ir po uodega, nes ten jis greičiausiai susivelia. Dėl veido raukšlių būtina reguliariai valyti odos klostes aplink nosį ir akis, kad nesikauptų drėgmė ir neatsirastų uždegimų. Karštą dieną augintinį reikėtų laikyti pavėsyje ir vengti intensyvių pasivaikščiojimų.
Dresūra gali būti iššūkis, nes šie šunys yra užsispyrę ir mėgsta patys priimti sprendimus. Jie nėra labai motyvuoti paklusnumo pratimams, tačiau gerai reaguoja į švelnų, nuoseklų ir kantrų mokymą. Bausmės ar grubus tonas sukelia užsisklendimą ir nenorą bendradarbiauti.
Socializacija nuo mažens yra būtina, kad šuniukas priprastų prie įvairių žmonių, garsų ir aplinkų. Taip sumažinama perdėto nepasitikėjimo ar baimės tikimybė. Šios veislės atstovai nemėgsta pernelyg aktyvių žaidimų, todėl dresūra turėtų būti suskaidyta į trumpas, bet dažnas sesijas.
Dėl brachicefalinės kaukolės struktūros pekinai turi polinkį į kvėpavimo sunkumus. Jie sunkiau toleruoja karštį, greitai perkaista ir gali dusti intensyviai bėgant. Taip pat gana dažni akių susirgimai, nes akys didelės ir šiek tiek išsikišusios. Gali pasitaikyti ragenos pažeidimų, ašarojimo ir infekcijų, todėl akių būklę reikia stebėti nuolat. Dėl trumpų kojų ir ilgesnio liemens reikėtų saugoti stuburą ir vengti šuolių nuo aukštų paviršių.
Šios veislės šunys linkę priaugti svorio, todėl būtina riboti skanėstus ir parinkti subalansuotą mitybą. Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas veterinarą padeda anksti pastebėti širdies, kvėpavimo ar sąnarių problemas ir prailginti augintinio gyvenimo kokybę.