Paterdalio terjeras susiformavo Šiaurės Anglijoje, aplink Patterdale kaimą, iš kur ir kilo jo pavadinimas. Veislė buvo kuriama ne parodoms, o grynai darbui. Vietiniai ūkininkai ieškojo šuns, galinčio veikti kalnuotose ir akmenuotose vietovėse, persekioti lapes ir kitus smulkius plėšrūnus. Todėl pagrindinis atrankos kriterijus buvo darbingumas, drąsa ir kietas charakteris, o ne standartizuota išvaizda. Šis šuo iki šiol dažnai laikomas mišriais kraujais, nes daug linijų nėra pripažintos didžiosiomis kinologų organizacijomis.
Šios veislės atstovai ilgą laiką buvo mažai žinomi už savo regiono ribų. Tik medžiotojų ir darbo šunų entuziastų dėka jie pradėti populiarinti kitose šalyse. Paterdalio terjeras išlaikė daug pradinio tipo savybių: tai ištikimas, bet labai stipraus instinkto šuo, kuris geriausiai jaučiasi aktyvioje ir užduotis suteikiančioje aplinkoje.
Paterdalio terjeras yra kompaktiškas, raumeningas ir proporcingas šuo. Nugara tiesi, krūtinė gili, bet ne per plati, kad šuo galėtų lengvai lįsti į urvus. Galva pleišto formos, snukis tvirtas, žandikauliai stiprūs. Ausys dažniausiai pusiau nulėptos, akys tamsios, žvalios ir ryžtingo žvilgsnio.
Kailis gali būti šiurkštus, laužytas arba trumpas, tankus ir prigludęs. Visais atvejais dengiamosios plauko ir pavilnės struktūra turi užtikrinti apsaugą nuo lietaus ir šalčio. Vyrauja juoda, ruda, juodai ruda, kepeninė spalvos, taip pat galimi nedideli balti ženklai ant krūtinės ar letenų. Patinai ir kalės nedaug skiriasi dydžiu, tačiau patinai paprastai atrodo masyvesni ir labiau raumeningi.
Šios veislės šunys garsėja dideliu drąsumu ir atkaklumu. Jie turi stiprų grobio instinktą ir natūralų polinkį persekioti judančius objektus. Paterdalio terjeras labai prisiriša prie savo šeimininko, dažnai renkasi vieną mėgstamiausią žmogų. Tuo pačiu tai ištikimas šeimos narys, kuris gali glaudžiai bendrauti su visais namų gyventojais.
Dėl medžioklinės kilmės augintinis dažnai būna nepatiklūs nepažįstamiems šunims ir gali rodyti dominuojančią laikyseną. Su tinkama socializacija galima išmokyti mandagaus elgesio, tačiau savininkas turi suprasti, kad tai ne tipinis miestinis kompanionas. Šios veislės atstovai mėgsta veiklą, dirgiklius ir užduotis, todėl nuobodžiaudami prisigalvoja savų pramogų.
Paterdalio terjeras yra protingas, bet užsispyręs šuo. Jis greitai pagauna naujas komandas, jei mato jose prasmę ir gauna pakankamai motyvacijos. Dresūra turi būti nuosekli, aiški ir pagrįsta teigiamu skatinimu. Grubus elgesys kels pasipriešinimą ir didins stresą, o ne paklusnumą. Rekomenduojama ankstyva socializacija, pažintis su įvairiomis aplinkomis, žmonėmis ir šunimis.
Kasdienė veikla yra labai svarbi. Šiam augintiniui reikalingi keli ilgesni pasivaikščiojimai, bėgiojimas, uoslės žaidimai, traukimo ir paieškos užduotys. Idealu, jei šeimininkas užsiima sportine veikla su šunimis arba medžiokle. Dėl stipraus grobio instinkto laisva bėgiojimas be pavadėlio nesaugi vietose, kur yra laukinių gyvūnų ar kačių. Kailio priežiūra paprasta: pakanka reguliariai iššukuoti, o šiurkštesnio plauko tipui kartais prireikia rankinio trimingo.
Dauguma paterdalio terjerų laikomi tvirtais ir atspariais šunimis. Kadangi veislė daug metų buvo atrenkama pagal darbingumą, natūraliai atmesti silpnesnės sveikatos individai. Vis dėlto, kaip ir kitiems nedideliems aktyviems šunims, jiems gali pasitaikyti kelio girnelės išnirimai, sąnarių perkrovos, raiščių traumos. Svarbu palaikyti optimalų svorį ir vengti per staigių šuolių nuo aukštų paviršių.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į odos būklę ir ausis, ypač jei augintinis daug laiko praleidžia drėgnose, purvinose vietovėse. Reguliari profilaktinė apžiūra ir skiepai padeda išlaikyti gerą savijautą. Tinkamai prižiūrimi šios veislės atstovai dažnai sulaukia 12–15 metų ir ilgai išlieka fiziškai aktyvūs bei darbingos formos.