Nykštukinis pinčeris kilęs iš Vokietijos, kur buvo veisiamas kaip žiurkių ir kitų kenkėjų medžiotojas tvartuose ir kiemuose. Tai sena veislė, susiformavusi gerokai anksčiau nei daug kas mano. Šis šuo nėra dobermano sumažinta kopija, nors išvaizda gali priminti didesnį giminaitį. Juos sieja bendra pinčerių grupė, bet veisimo tikslai ir istorija skiriasi. Ilgainiui mažas, vikrus graužikų gaudytojas tapo ir miesto žmogaus palydovu. Veislė išpopuliarėjo dėl savo budrumo, ištvermės ir kompaktiško dydžio.
Šios veislės atstovai yra tvirti, sauso sudėjimo, kvadratinio formato. Nugara tiesi, krūtinė vidutinio pločio ir gylio, pilvas lengvai įtrauktas. Galva pailga, su aiškiai išreikštu snukiu ir tvirtu žandikauliu. Ausys dažniausiai yra natūralios, trikampės ir stačios arba pusiau nulėptos, suteikiančios budrumo išraišką. Akys tamsios, ovalios, žvilgsnis gyvas ir smalsus.
Kailis trumpas, prigludęs, be pavilnės arba su labai menku pavilniu. Jis glotnus ir blizgus, tad gerai parodo raumeningą kūno struktūrą. Nykštukinio pinčerio judesiai elastingi ir energingi, būdingas savitas „žingsniavimas aukštai keliant kojas“, kuris dažnai vadinamas elegantišku žingsniu.
Šis šuo garsėja savimi pasitikinčiu ir gyvybingu temperamentu. Nors kūnu mažas, viduje jis jaučiasi didelis ir drąsus. Šeimininkui toks augintinis dažnai atrodo kaip mažas sargas su dideliu ego. Šis šuo dažnai yra įtarus nepažįstamiesiems ir gali garsiai perspėti apie kiekvieną triukšmą. Su savo šeima jis paprastai būna prisirišęs, žaismingas ir linksmas.
Tinkamai socializuotas šios veislės šuo gali gerai sutarti su vyresniais vaikais, kurie moka gerbti jo ribas. Dėl jautresnio, karšto temperamento jis ne visada tinka visiškai nepatyrusiems šeimininkams. Svarbu anksti užtikrinti nuoseklias taisykles ir nepasiduoti manipuliacijai lojimu ar užsispyrimu.
Nykštukinis pinčeris reikalauja nemažai fizinio ir protinio krūvio, nepaisant nedidelio dydžio. Kasdien būtini keli pasivaikščiojimai ir aktyvūs žaidimai, pavyzdžiui, kamuoliuko gaudymas ar trumpi bėgimai. Šios veislės atstovai dažnai mėgsta triukų mokymąsi ir uoliai dirba už skanėstus.
Dresūra turi būti nuosekli, trumpa ir dinamiška, nes šuo greitai nuobodžiauja. Per griežtas tonas gali sukelti užsispyrimą ir vengimą bendradarbiauti. Geriausiai tinka pozityvaus pastiprinimo metodai, aiškios ribos ir pastovus dienos režimas. Svarbi ir ankstyva socializacija su žmonėmis, šunimis ir miesto aplinka, kad mažas sargas nevirstų per daug nervingu lojiku.
Nykštukinis pinčeris laikomas palyginti sveika ir ilgaamže veisle. Vis dėlto kai kurie paveldimi sutrikimai pasitaiko dažniau. Gali pasireikšti girnelių išnirimai, klubo ar alkūnių sąnarių problemos, nors dėl mažo svorio jos dažnai būna lengvesnės. Kai kuriems šunims diagnozuojamos akių ligos, tokios kaip progresuojanti tinklainės atrofija. Būdingi ir dantų akmens susidarymo bei dantenų uždegimo atvejai, todėl svarbi burnos higiena.
Dėl trumpo kailio ir nedidelės kūno masės šis augintinis jautresnis šalčiui, ypač drėgnomis ir vėjuotomis dienomis. Pasivaikščiojimams žiemą patartina šiltas drabužis. Reguliarios veterinarinės apžiūros, subalansuota mityba ir svorio kontrolė padeda išlaikyti gerą būklę.
Kailio priežiūra yra paprasta ir nereikalauja daug laiko. Dažniausiai pakanka kartą per savaitę peršukuoti gumine pirštine ar minkštu šepetėliu, kad būtų pašalintos negyvos plauko atplaišos. Šios veislės šuo šeriasi saikingai, todėl lengvai prižiūrimas ir bute.
Tačiau dėl energingo būdo jam būtina nuolatinė veikla ir galimybė tyrinėti aplinką. Jis puikiai prisitaiko gyvenant mieste, jei gauna pakankamai dėmesio, žaidimų ir treniruočių. Paliktas vienas be užimtumo gali imti loja, graužti daiktus ar bandyti pabėgti, todėl svarbu intelektiniai žaislai ir išmoktas ramybės rutina.