Norvegų juodasis elkhundas – sena ir labai gerai prisitaikiusi šunų veislė, kurią išskiria didelis ištvermingumas bei išskirtinis gebėjimas dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Šios veislės šunys laikomi vienais iš seniausių špicų tipo atstovų Europoje, kuriuos norvegai, jau nuo senųjų vikingų laikų, naudojo elnių ir kitų didžiųjų gyvūnų medžioklei. Tai istorinė, gilių miškų ir kalnų šunų linija, kurioje susipina įgimtas medžioklės instinktas, lojimo gebėjimai ir ištikimas tarnystės žmogui bruožas.
Šios veislės atstovai kelia susižavėjimą savo tvirtu, proporcingu ir harmoningai sudėtu kūnu. Jų kailis – dviejų sluoksnių: trumpas, tankus pavilnės sluoksnis ir šiurkštus, tiesus viršutinis sluoksnis, puikiai apsaugantis nuo šalto ir drėgno klimato.
Spalva – visuomet juoda su blizgiu atspalviu, o vidutinis dydis bei taisyklingas špicinis snukis išduoda jų paskirtį dirbti lauke. Akys dažniausiai tamsios, žvilgsnis – budrus, o smailios stačios ausys nuolat stebi aplinką. Uodega riesta virš nugaros, kaip būdinga špicų tipui.
Šis šuo – energingas, sumanus ir nepriklausomas. Jis labai prisiriša prie šeimos, yra budrus, dažnai įtariai žiūri į svetimus, tačiau myli vaikus ir šeimos narius. Tokie augintiniai puikiai tinka aktyviems žmonėms, mėgstantiems ilgas išvykas į gamtą.
Kita vertus, nepriklausomas charakteris gali kelti iššūkių dresuojant, tačiau nuoseklus, tvirtas ir draugiškas auklėjimas leidžia atskleisti geriausias šios veislės savybes. Dėl stipraus instinkto medžioti bei saugoti, jie dažnai būna labai balsingi ir atidūs aplinkai – tai išryškina jų sarginius bruožus.
Kadangi norvegų juodasis elkhundas turi tankų kailį, itin svarbi reguliari priežiūra – bent kelis kartus per savaitę šukuoti pavilnę, ypač šerimosi periodais. Šie šunys nėra linkę stipriai skleisti kvapų ar seilėtis, tačiau dažnai galima pastebėti intensyvesnį plaukų slinkimą.
Aktyvūs užsiėmimai – būtinybė, todėl kasdienės ilgų distancijų išvykos ar aktyvi veikla būtinos norint užtikrinti šuns gerą fizinę ir emocinę savijautą. Elkhundai gerai jaučiasi tiek užmiestyje, tiek mieste, tačiau idealiausia – turėti galimybę laisvai bėgioti aptvertoje teritorijoje.
Nors šios veislės šunys paprastai pasižymi tvirta sveikata ir ilgaamžiškumu, gali pasitaikyti kai kurios būdingos problemos: klubo sąnarių displazija, akių ligos, hipotirozė. Reguliari profilaktinė priežiūra, subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas leidžia išlaikyti jų puikią būklę iki garbaus amžiaus. Būtina stebėti svorio pokyčius, nes per didelė masė gali apsunkinti sąnarių darbą, tad šeimininkai turi atkreipti dėmesį į šėrimą bei apkrovų pasiskirstymą.
Šios ištvermingos ir lojalios šiaurietiškos veislės atstovai – puikus pasirinkimas aktyviems, patyrusiems augintojams, vertinantiems šuns lojalumą, jėgą ir gebėjimą greitai prisitaikyti prie įvairių sąlygų bei iššūkių.