Norvegų elkhundas yra viena seniausių skandinavų šunų veislių, formavusis tūkstantmečius atšiauriomis sąlygomis. Archeologiniai radiniai rodo, kad panašūs šunys lydėjo vikingus ir medžiotojus dar prieš mūsų erą. Jie buvo naudojami šiaurės elnių, briedžių ir stambių plėšrūnų paieškai bei sulaikymui.
Šios veislės atstovai dirbdavo toli nuo žmogaus, tačiau visada palaikydavo ryšį balsu ir uosle. Dėl atsparumo šalčiui ir nepriklausomo charakterio jie tapo nepakeičiamais kalnų ir miškų pagalbininkais. Vėliau šunys imti vertinti ir kaip ūkio sargai bei šeimos palydovai, išlaikant stiprų medžioklinį instinktą.
Šis šuo yra vidutinio dydžio, kvadratinio formato, labai tvirto sudėjimo. Nugaros linija tiesi ir stipri, krūtinė gili, tačiau ne per plati, kad netrukdytų judesiui. Galva pleišto formos, ausys stačios ir judrios, suteikiančios budrumo išraišką. Akys vidutinio dydžio, tamsios, žvilgsnis atidus ir kiek rimtas. Uodega stipriai susukta virš nugaros, būdingas špicų tipo požymis. Kailis dvigubas, tankus ir standus, gerai saugantis nuo lietaus ir sniego.
Populiariausia spalva – pilkai sidabrinė, su tamsesne kauke ir pažymėjimais ant ausų bei uodegos. Kitos atspalvių variacijos taip pat įmanomos, tačiau visada išlieka pabrėžtas kontrastas tarp kūno ir kaukės.
Šios veislės atstovai garsėja drąsa, ištikimybe ir savarankišku mąstymu. Tai šuo, kuris nori būti arti šeimos ir paprastai sukuria stiprų ryšį su vienu ar keliais žmonėmis. Su vaikais dažniausiai elgiasi kantriai, tačiau dėl temperamento reikalingas suaugusiųjų prižiūrimas bendravimas.
Elkhundai budrūs ir nepatiklūs nepažįstamiems, todėl puikiai tinka sargybai. Tuo pačiu jie nėra agresyvūs be priežasties, tačiau garsiai įspėja lojimu apie bet kokius pokyčius aplinkoje. Šis augintinis gana savarankiškas, kartais užsispyręs, todėl ne visada tinka visiškiems naujokams.
Norvegų elkhundui būtina nuolatinė veikla ir struktūra. Jam neužteks trumpo pasivaikščiojimo aplink namą. Idealu, jei šuo gali dalyvauti žygiuose, bėgiojime, žygiuose kalnuose ar šunų sporte. Dresūra turi būti nuosekli, aiški ir teigiama, naudojant motyvaciją maistu bei žaidimu. Šis šuo greitai mokosi, tačiau linkęs spręsti savarankiškai, ypač atviroje erdvėje. Patikimam atšaukimui reikia daug darbo nuo jauno amžiaus.
Medžioklinis instinktas išlieka stiprus, todėl būtina kontroliuoti sąlytį su smulkiais gyvūnais ir pradėti socializaciją kuo anksčiau. Gerai socializuotas individas gali sutarti su kitais šunimis, tačiau patinai kartais demonstruoja dominavimo polinkį.
Dvigubas kailis šeriasi intensyviai, ypač du kartus per metus. Tokiu laikotarpiu reikalingas dažnas šukavimas, kad būtų pašalintas numetamas pavilnis. Įprastomis sąlygomis pakanka šukuoti kelis kartus per savaitę. Maudyti reikėtų saikingai, kad nebūtų pažeista natūrali kailio apsauga.
Šis šuo puikiai jaučiasi vėsesniame klimate ir mėgsta būti lauke. Tačiau jis neturėtų gyventi visą laiką voljere, nes stipriai prisiriša prie šeimos. Mažame bute gali jaustis įsitempęs, jei negauna pakankamai veiklos, todėl svarbi ilga kasdienė mankšta ir protiniai užsiėmimai.
Norvegų elkhundas laikomas gana tvirta ir ilgaamže veisle, tačiau yra keli jautresni aspektai. Veislei pasitaiko klubo ir alkūnės sąnarių displazija, todėl labai svarbūs atsakingi veisėjai ir tinkamas jauno šuns apkrovimas. Kartais fiksuojamos akių ligos, tokios kaip progresuojanti tinklainės atrofija ar katarakta. Dėl polinkio priaugti svorio būtina kontroliuoti mitybą ir užtikrinti pakankamą judėjimą.
Tankus kailis gali lemti odos problemas, jei po maudynių nepakankamai išdžiovinamas arba gyvena labai drėgnoje aplinkoje. Reguliarūs veterinariniai patikrinimai, subalansuotas pašaras ir tinkama fizinė veikla padeda išlaikyti šio šiaurietiško šuns sveikatą ir darbingumą daugelį metų.