Noridžo terjeras kilęs iš Anglijos Rytų, aplink Noridžo miestą. Ten mažus, bet tvirtus šunis ūkininkai naudojo žiurkėms ir kitiems graužikams naikinti. Šie šunys taip pat lydėjo raitelius ir studentus, nes buvo judrūs ir lengvai keliaudavo kartu. Laikui bėgant išsiskyrė dvi artimos veislės – su stačiomis ir nulėpusiomis ausimis, tačiau šiandien jos jau atskirtos. Dabartinis Noridžo terjeras išlaikė darbines savybes, bet tapo ir mėgstamu šeimos augintiniu. Veislė pripažinta tarptautinių kinologų organizacijų ir išliko gana reta.
Šis šuo nedidelis, bet labai proporcingas ir raumeningas. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštesnis, krūtinė gili, bet ne per plati. Galva trumpa, pleišto formos, su ryškiu, bet ne grubiu snukiu. Akys tamsios, gyvo žvilgsnio, suteikia veidui budrumo ir žaismingumo išraišką. Ausys mažos, stačios, trikampės, visada atrodo pasiruošusios išgirsti menkiausią garsą. Kailis šiurkštus, tankus, su kietu viršutiniu plauku ir tankiu pavilniu, saugančiu nuo drėgmės ir šalčio.
Leidžiamos įvairios spalvos: kviečių, raudona, pilkai ruda, juodai ruda, taip pat su nedidelėmis žymėmis. Uodega dažniausiai natūrali, ne per ilga, laikoma vertikaliai arba šiek tiek pakreipta. Nors šios veislės atstovai maži, jie palieka tvirto, ištvermingo ir darbingam šuniui būdingą įspūdį.
Šios veislės šunys garsėja drąsa ir linksma nuotaika. Jie labai prisiriša prie savo šeimos ir nori dalyvauti visuose kasdieniuose užsiėmimuose. Dėl savo kilmės kaip medžiokliniai kenkėjų naikintojai, jie išlieka smalsūs, greiti ir savarankiški. Su vaikais dažniausiai elgiasi švelniai ir kantriai, jei buvo tinkamai socializuoti. Tačiau žaidimus reikia prižiūrėti, kad vaikai šuns nepervargintų.
Su kitais šunimis dauguma Noridžo terjerų sutaria gerai, ypač jei auga su jais nuo mažens. Vis dėlto gali bandyti dominuoti ar reaguoti į provokacijas, nes išlaiko terjero užsispyrimą. Su nepažįstamais žmonėmis dažniausiai būna draugiški ar bent jau neutralūs, bet išlieka budrūs ir signalizuoja lojimu.
Šis šuo nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau jam būtinas reguliarus užimtumas. Kasdienės energingos iškrovos padeda išvengti nuobodulio ir destruktyvaus elgesio namuose. Pakanka kelių pasivaikščiojimų per dieną ir aktyvių žaidimų, bet kartais vertėtų pasiūlyti ir ilgesnį žygį.
Kailis turi būti reguliariai šukuojamas šiurkščiu šepečiu, kad nesusidarytų sąvėlos. 2–4 kartus per metus reikalingas trimmavimas, kad išsaugotų teisingą tekstūrą ir sumažėtų plaukų slinkimas. Maudymas dažnas nereikalingas, pakanka prireikus, kad nesuardytų kailio struktūros. Būtina reguliariai tikrinti ausis, dantis ir nagus, nes mažiems šunims jie greitai atauga.
Dresūra turėtų būti nuosekli, bet švelni. Šios veislės atstovai yra gudrūs, bet lengvai nuobodžiauja, todėl treniruotėse svarbu įvairovė. Jie gerai reaguoja į teigiamą motyvaciją, skanėstus ir pagyrimus. Reikia anksti mokyti pagrindinių komandų ir darbo su pavadėliu, nes grobio instinktas gali paskatinti vytis paukščius ar katinus.
Noridžo terjerai paprastai yra tvirti ir ilgaamžiai, tačiau, kaip ir daugumai grynaveislių šunų, jiems būdingi kai kurie paveldimi sutrikimai. Gali pasitaikyti klubo sąnario displazija, kelio girnelės išnirimas, akių ligos. Kai kuriems šunims nustatomi kvėpavimo ir trachėjos jautrumo sutrikimai, todėl svarbu vengti antsvorio ir pernelyg intensyvių krūvių karštu oru.
Atsakingi veisėjai tiria veislinius šunis dėl dažniausių ligų ir stengiasi atsirinkti sveiką populiaciją. Savininkui svarbu palaikyti tinkamą kūno kondiciją, kokybišką mitybą ir palaikyti pakankamą judėjimą. Reguliarūs patikrinimai pas veterinarą ir vakcinacijos padeda išlaikyti augintinį sveiką daugelį metų.