Norboteno špicas – tai reta ir kilminga šunų veislė iš Šiaurės Švedijos, pasižyminti nuostabiomis medžioklės, sargavimo ir ištikimo šeimos draugo savybėmis. Seniausi žinomi šios veislės protėvių pėdsakai siekia dar ankstyvuosius laikus, kai Laplandijos regiono žmonės naudojo šiuos šunis paukščių ir smulkiosios medžioklės srityje. Kurį laiką veislė buvo laikoma išnykusia, tačiau XX a. viduryje ji iš naujo atrasta ir sėkmingai atkurta, tapdama Švedijos nacionaliniu pasididžiavimu.
Istoriškai Norboteno špicas buvo ne tik medžioklinis partneris, bet ir svarbus šeimos narys, padėjęs saugoti sodybas, prižiūrėjęs gyvulius ir įspėjęs apie pavojų. Veislė išsiskiria gebėjimu veikti nepriklausomai, priimant savarankiškus sprendimus, kas buvo ypač svarbu atšiaurioje Šiaurės gamtoje. Šių šunų populiarumas kurį laiką buvo sumenkęs, bet nauji veisliniai entuziastai sugebėjo atkurti šuniukus, panašius į šimtmečių senumo protėvius.
Šios veislės atstovai yra kompaktiški, taisyklingų proporcijų, nedidelio ūgio šunys. Patinai paprastai siekia 45 cm aukštį, o kalės – iki 42 cm. Jų svoris svyruoja nuo 11 iki 15 kg, o raumeningas, bet elegantiškas kūnas atspindi ištvermę. Trumpas, tačiau tankus dvisluoksnis kailis su tankiu pavilniu puikiai saugo nuo Šiaurės šalčių. Standartinės spalvos – balta dominoja su ryškiomis gelsvai rudos, rudos ar gelsvai oranžinės dėmėmis, tačiau retkarčiais pasitaiko ir kitų spalvų kombinacijų.
Šis augintinis pasižymi stipriu budrumu, sumanumu bei nepriklausoma dvasia. Nors iš prigimties norbotenas gali būti atsargus su svetimais, tačiau šeimos rate jis šiltas, linkęs saugoti vaikus ir greitai užmezga ryšį su šeimininku. Dėl švelnaus intelekto ir greitos reakcijos šunys lengvai išmoksta pagrindinių komandų, tačiau jiems reikalingas tvirtas ir nuoseklus šeimininkas, nes didelis išdidumas gali pasireikšti užsispyrimu.
Norboteno špico kailis yra pasiruošęs atlaikyti visų metų laikų iššūkius, tačiau periodinis šukavimas padeda išlaikyti jo būklę. Dėl saikingo plaukų slinkimo papildoma priežiūra reikalinga tik šėrimosi laikotarpiu. Šios veislės šunims reikalingas nuolatinis fizinis ir protinis aktyvumas: reguliarūs žygiai, bėgiojimas, lauko žaidimai. Dresūra paprasta, jei naudojami pozityvūs sustiprinimo metodai, nes šunys jautriai reaguoja į šeimininko toną. Svarbu socializuoti nuo mažų dienų, ypač jei šuo bus laikomas šalia vaikų ar gyvūnų.
Bendrai sveikata laikoma gera – veislė yra atspari genetinėms ligoms dėl natūralios atrankos ir sąlyginai mažo populiarumo. Visgi, kaip ir kitų panašaus dydžio šunų, pasitaiko kelio girnelės išnirimo atvejų, rečiau – akių problemų (progresuojanti tinklainės atrofija). Profilaktinė veterinaro apžiūra, gerai subalansuotas maistas ir pakankamas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti augintinį sveiką bei laimingą iki pat senatvės.