Naujosios Škotijos retriveris atsirado Kanadoje, Naujojoje Škotijoje, XX amžiaus pradžioje. Veislė buvo kuriama specialiai vandens paukščių viliojimui ir parnešimui. Vietos medžiotojai pastebėjo, kad aktyvūs, žaismingi šunys traukia ančių dėmesį. Todėl buvo kryžminami spanieliai, retriveriai, kiti vietiniai šunys ir, manoma, net keltiškų tipų aviganiai. Taip susiformavo nedidelis, bet labai ištvermingas medžioklinis pagalbininkas.
Šios veislės atstovai dirbdavo šalia krantų, bėgiodavo, šokinėdavo ir žaisdavo su pagaliais ar kamuoliais. Judesys ir vandens purslai pritraukdavo paukščius arčiau, o medžiotojai juos sumedžiodavo. Vėliau šuo parnešdavo laimikį iš šalto vandens. Šiandien veislė išlaikė natūralią aistrą vandeniui ir aportui, net jei nebedalyvauja medžioklėje.
Šis šuo yra vidutinio dydžio, proporcingo ir tvirto sudėjimo. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis ties ketera, krūtinė gili, bet ne per plati. Galva vidutinio pločio, su aiškiai išreikšta kakta ir švelnia išraiška. Akys migdolo formos, dažniausiai gintaro ar rudos spalvos, suteikia budrią ir draugišką žvilgsnį. Ausys vidutinio ilgio, prigludusios, su švelnesniu plauku.
Kailis dvigubas, vidutinio ilgio, atsparus vandeniui. Viršutinis plaukas tiesus arba lengvai banguotas, pavilnė tanki ir minkšta. Būdingos ryškios rudos, raudonmedžio atspalvio spalvos, dažnai su baltais ženklais ant krūtinės, letenų, uodegos galiuko ar snukio. Uodega gausiai plaukuota, judant laikoma aukščiau, bet ne perlenkta.
Šios veislės augintinis yra labai energingas, žaismingas ir protingas. Namuose tai švelnus ir prisirišęs šeimos narys, dažnai išsirenkantis vieną žmogų kaip pagrindinį partnerį. Su vaikais paprastai elgiasi kantriai ir draugiškai, jei vaikai moka gerbti šunį. Tačiau tai nėra lėtas, ramus kambarinis gyvūnas.
Šios veislės atstovai gali būti kiek santūresni su nepažįstamais, tačiau be agresijos, veikiau atsargūs ir stebintys. Dažnai apibūdinami kaip jautrūs emocijoms, gerai jaučia šeimininko nuotaiką. Per grubus elgesys ar rėkimas juos lengvai užblokuoja, todėl svarbi švelni, nuosekli komunikacija. Dėl stipraus grobio instinkto šuo gali persekioti paukščius, voveres ar bėgančius gyvūnus, todėl reikia ankstyvo socializavimo ir patikimo paklusnumo.
Naujosios Škotijos retriveris reikalauja daug reguliaraus judėjimo ir užduočių. Paprasti pasivaikščiojimai nepakaks, jam reikia intensyvesnių žaidimų, bėgimo, dar geriau – užduočių vandenyje. Aportavimo žaidimai, šunų sportas, pavyzdžiui, agility, obedience ar flyball, labai padeda nukreipti energiją.
Šią veislę dresuoti paprastai nesunku, nes ji protinga ir noriai dirba už motyvaciją. Geriausiai tinka pozityvūs metodai, skanėstų ir žaidimo derinimas. Per ilgos, monotoniškos treniruotės šunį greitai nuobodina. Kailio priežiūra vidutinio sudėtingumo. Būtinas reguliarus šukavimas kelis kartus per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu – dažniau. Kailį reikia gerai išdžiovinti po maudynių, ypač po maudynių šaltame vandenyje.
Šios veislės atstovai paprastai laikomi gana sveikais, tačiau turi keletą tipinių rizikų. Pasitaiko klubo ir alkūnės sąnarių displazija, todėl atsakingi veisėjai tikrina reprodukcinius šunis. Gali pasireikšti keli paveldimi akių susirgimai, pavyzdžiui, progresuojanti tinklainės atrofija. Kai kurie šunys turi polinkį autoimuninėms ligoms ar imuninės sistemos sutrikimams.
Taip pat svarbu stebėti svorį, nes energijos poreikis didelis, bet per mažas krūvis ir gausus maistas skatina tukimą. Reguliarūs veterinariniai patikrinimai, subalansuota mityba ir tinkamas fizinis krūvis padeda palaikyti gerą būklę. Dėl stiprios meilės vandeniui verta saugoti ausis nuo dažnų uždegimų, jas reikia džiovinti ir profilaktiškai tikrinti po maudynių. Tinkamai prižiūrimas Naujosios Škotijos retriveris dažnai sulaukia garbaus amžiaus ir ilgai išlieka aktyvus.