Meknabas susiformavo XIX amžiaus pabaigoje Šiaurės Kalifornijoje. Veislę pradėjo kurti škotų kilmės ūkininkas Aleksandras McNabas, atsivežęs aviganius iš Škotijos. Vietoje klasikinių parodinių standartų jis atrinko tik funkcionalius, darbui kalnuotose rančose tinkamus šunis. Dėl šios priežasties veislė iki šiol nėra pripažinta FCI ir neturi griežto eksterjero standarto.
Svarbiausia savybė visada buvo darbinės galimybės, ne išvaizda. Šiandien meknabai vis dar plačiai naudojami galvijų, avių ir ožkų varimui JAV vakarinėse valstijose. Dalis augintinių randa vietą ir aktyviose šeimose, sporto entuziastų rankose. Tačiau tai išlieka pirmiausia darbo, o ne miesto kompanionų veislė.
Šios veislės atstovai paprastai yra vidutinio dydžio, sauso sudėjimo, labai atletiški. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis, nugara tvirta, krūtinė gili, bet ne plati. Galva pleišto formos, snukis vidutinio ilgio, ausys gali būti stačios, pusiau nulėptos arba visiškai nulėpusios.
Kadangi nėra vieningo parodinio standarto, ausų ir uodegos forma gali skirtis net vienoje vadoje. Uodega dažniausiai vidutinio ilgio, laikoma žemai, judant aktyviai dirba kaip vairas. Meknabo kailis būna trumpas arba vidutinio ilgio, prigludęs, su tankiu pavilniu. Tai puikiai saugo nuo lietaus ir vėjo kalnuotose vietovėse. Spalvos labai įvairios: dažni juodi su baltomis žymėmis, juodai rudi, rudi, taip pat merliai. Dalis šunų turi baltą apykaklę, kojų ar uodegos galiukus, tačiau tai nėra privaloma.
Šie šunys garsėja tvirtu, bet subalansuotu charakteriu. Jie labai orientuoti į darbą ir užduotis, mėgsta aiškų tikslą. Šeimoje paprastai yra lojalūs, stipriai prisirišę prie vieno ar kelių žmonių. Su svetimais asmenimis dažniausiai elgiasi santūriai, kartais būna abejingi ar atsargūs. Tai nėra tipinis visus mylintis kompanionas, nors gerai socializuoti šunys gali būti draugiški.
Meknabas nepakenčia nuobodulio ir ilgo neveiklumo. Nesant pakankamo krūvio, jis gali imtis destruktyvaus elgesio, persekioti dviračius ar automobilius, pernelyg loti. Tinkamai užimtas augintinis tampa patikimu padėjėju ūkyje, sporto aikštelėje ar aktyvioje šeimoje.
Ši veislė labai protinga ir greitai perpranta naujas užduotis. Tačiau tai savarankiškai mąstantis darbinis šuo, todėl jam reikia aiškios struktūros ir nuoseklaus vadovo. Geriausiai tinka pozityvi, bet tvirta dresūra, su aiškiomis taisyklėmis ir ribomis. Šie augintiniai ypač tinka įvairioms sporto šakoms: lanko, agility, flyball, obedience, darbinėms ganymo varžyboms.
Miesto aplinkoje būtini ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas ar darbas su kamuoliais ir žaislais. Vien pasivaikščiojimo aplink kvartalą šiam šuniui nepakanka. Puikiai sekasi užduotys, reikalaujančios kryptingo judėjimo ir koncentracijos, nes meknabai natūraliai turi stiprų bandos valdymo instinktą.
Kailio priežiūra paprastai nesudėtinga. Trumpakailiams užtenka reguliariai peršukuoti, kad pasišalintų negyvi plaukai ir dulkės. Ilgesnio kailio atstovams naudinga šukuoti kelis kartus per savaitę, kad nesusidarytų sąvėlos. Šerimasis vidutinis, paprastai intensyvesnis pavasarį ir rudenį. Vonios reikalingos tik tada, kai šuo labai išsipurvina.
Dantų, nagų ir ausų priežiūra tokia pati kaip kitoms aktyvioms veislėms. Sveikatos požiūriu šie šunys dažnai pasižymi gera bendra būkle, nes ilgai buvo veisiami pagal darbingumą, ne išvaizdą. Vis dėlto gali pasitaikyti klubo ir alkūnės displazijos, akių ligų, retkarčiais epilepsijos. Rekomenduotina rinktis veislynus, kurie tiria sąnarius ir akis. Tinkama mityba, subalansuotas krūvis ir reguliarūs veterinariniai patikrinimai padeda išlaikyti šio atleto formą ir ilgaamžiškumą.