Mančesterio terjeras susiformavo XIX amžiuje Anglijoje, Mančesterio regione. Tuomet miestuose siautėjo žiurkių antplūdžiai, todėl reikėjo greitų ir atkaklių kenkėjų medžiotojų. Veisėjai kryžmino juodus įrudžius terjerus su nedideliais kurtų tipo šunimis. Taip buvo siekiama išgauti greitį, vikrumą ir stiprų grobio instinktą. Šios veislės atstovai greitai išgarsėjo žiurkių naikinimo varžybose. Vėliau krito tokio sporto populiarumas, todėl šunys persikėlė į miestų butus. Ten jie prigijo kaip ištikimi kompanionai ir budrūs sargai, išlaikę savo medžioklinius instinktus.
Šios veislės šuo yra nedidelis, bet labai proporcingas ir raumeningas. Kūno linijos sausos, pabrėžiančios sportišką sudėjimą. Galva pailga, siaurėjanti link nosies, su aiškiai išreikšta kaukolės ir snukio sandūra. Akys tamsios, migdolo formos, žvilgsnis žvalus ir kiek gudrus. Ausys dažniausiai pusiau stačios arba nedidelės, prigludusios, suteikiančios atidų išraišką.
Kailis tankus, labai trumpas ir prigludęs prie kūno, malonus liesti. Standartinė spalva – juoda su sodriais, aiškiai atskirtais įrudžiais ant snukio, antakių, kojų ir po uodega. Judesiai lengvi, elastingi ir ekonomiški, todėl šis šuo geba greitai manevruoti mieste ar lauke. Uodega plona, vidutinio ilgio, nešama šiek tiek išlenkta, be per didelio pakėlimo.
Šios veislės atstovai pasižymi ryškiu temperamentu ir stipria asmenybe. Jie dažnai prisiriša prie vieno ar kelių šeimos narių ir nori dalyvauti kasdienėje veikloje. Namuose gali būti gana ramūs, jei gauna pakankamai fizinio ir protinio krūvio. Trūkstant veiklos, didėja rizika, kad augintinis pradės ieškoti pramogų pats, pavyzdžiui, kramtyti daiktus ar loti.
Mančesterio terjeras paprastai palankiai žiūri į savo šeimos vaikus, jei jie su šunimi elgiasi pagarbiai. Ši veislė nėra labai pakanti šiurkščiam glostymui ar tampymui, todėl būtina vaikams paaiškinti ribas. Su kitais šunimis dažnai elgiasi pasitikinčiai, tačiau gali būti linkęs į dominavimą ar provokuoti žaidimą. Dėl stipraus grobio instinkto santykiai su smulkiais gyvūnais gali būti sudėtingi.
Šis augintinis yra protingas, bet turi savarankišką terjero charakterį. Jis gerai mokosi, jei dresūra nuosekli, trumpa ir paremta pozityviu motyvavimu. Grubūs metodai ar nuolatinis kartojimas dažnai sukelia prieštaravimą ir užsispyrimą. Labai svarbi ankstyva socializacija. Šuo turi susipažinti su įvairiais žmonėmis, šunimis, miesto aplinka ir garsais.
Kasdienis judėjimas būtinas šios veislės gerai savijautai. Rekomenduojami keli pasivaikščiojimai per dieną, dalį jų papildant žaidimais ar uoslės užduotimis. Puikiai tinka trumpi bėgimai šalia dviračio, judrumo treniruotės ar kiti aktyvūs žaidimai. Kailio priežiūra labai paprasta. Užtenka reguliariai perbraukti šepetėliu ar guminėmis pirštinėmis, kad būtų pašalinti negyvi plaukeliai ir odos dulkės.
Mančesterio terjeras laikomas palyginti sveika ir ilgaamže veisle. Vis dėlto egzistuoja keli polinkiai, kuriuos reikia žinoti būsimiems šeimininkams. Dažniau pasitaiko kelio girnelės išnirimai, vadinamoji patela luxatio. Todėl svarbu vengti antsvorio ir per didelio šuoliavimo nuo aukštų paviršių jauname amžiuje. Kai kuriems šunims nustatomi paveldimi akių sutrikimai, todėl rekomenduojami periodiniai akių patikrinimai.
Veislė turi trumpą kailį ir nedaug poodinio riebalinio sluoksnio, todėl šaltu ir drėgnu oru šuo gali greitai sušalti. Žiemos metu ilgų pasivaikščiojimų metu dažnai praverčia šiltas šuns drabužis. Taip pat reikėtų stebėti dantų būklę ir reguliariai juos valyti, nes mažesnio žandikaulio šunims dažniau kaupiasi akmenys. Tinkama mityba, subalansuotas fizinis krūvis ir reguliarūs vizitai pas veterinarą leidžia šiai veislei išlaikyti gerą sveikatą daugelį metų.