Šios veislės istorija siekia senovės Viduržemio jūros civilizacijas. Manoma, kad mažo ūgio kompanionai buvo laikomi prekybiniuose uostuose ir kilmingų damų salone. Pavadinimas siejamas su Malta, tačiau šunys buvo paplitę ir kitose salose bei pakrantėse. Ilgainiui šis šuo tapo prabangos ir statuso simboliu Europos dvaruose.
Vėliau akcentu imtas laikyti ne tik kilmingas pobūdis, bet ir draugiškas namų augintinio charakteris. Dabartinis tipas susiformavo XIX–XX amžiuje, kai selekcininkai daug dėmesio skyrė sveikatai ir stabiliai psichikai.
Maltos bišonas yra kompaktiškas, proporcingo kūno šuo su tiesia viršutine linija ir gilia krūtine. Galva nedidelė, su švelniomis linijomis, tamsiomis, gana didelėmis akimis, kurios suteikia budrią ir švelnią išraišką. Ausys vidutinio ilgio, prigludusios, paslėptos ilgo kailio. Uodega užriesta virš nugaros ir taip pat gausiai apaugusi plaukais.
Pagrindinis šios veislės bruožas – ilgas, tiesus, šilkinis kailis. Jis krenta sunkiais sruogomis ir beveik neformuoja pavilnės. Standartas reikalauja grynos baltos spalvos, leidžiami tik labai nežymūs dramblio kaulo atspalviai. Kūno sudėjimas lengvas, tačiau ne per trapus, eisena laisva ir gyvybinga. Dėl mažo dydžio ir patrauklios išvaizdos šie šunys dažnai renkami butams ir miesto gyvenimui.
Šios veislės atstovai garsėja dideliu prisirišimu prie šeimininko. Jie mėgsta būti šeimos centre ir jautriai reaguoja į žmonių emocijas. Tai draugiški, socialūs šunys, dažniausiai gerai sutariantys su vaikais, jei šie elgiasi švelniai. Dėl mažo dydžio jie neturėtų būti paliekami su labai mažais vaikais be priežiūros.
Dauguma šių augintinių gerai sutaria su kitais šunimis ir namuose gyvenančiais augintiniais. Nepaisant dekoratyvinės išvaizdos, jie yra budrūs ir linkę pranešti apie neįprastus garsus. Lojimas gali būti dažnas, jei trūksta dresūros ir užimtumo. Charakteris paprastai linksmas, žaismingas, tačiau kartu ir gana jautrus šiurkščiam elgesiui.
Ilgas kailis reikalauja kryptingos priežiūros. Kasdienis šukavimas padeda išvengti sąvėlų ir palaikyti švarią išvaizdą. Rekomenduojamos kokybiškos šukos ir šepetys, taip pat specialūs kondicionieriai plaukams. Daugelis šeimininkų renkasi trumpesnį, vadinamąjį augintinio kirpimą, kuris palengvina kasdienį tvarkymą.
Akys ir snukio sritis linkusios ašaroti, todėl būtina reguliariai valyti plaukus aplink akis ir naudoti tam skirtas priemones. Taip pat svarbi dantų priežiūra, nes mažų veislių šunys turi polinkį į dantų akmenis ir dantenų uždegimus. Nagai turi būti kerpami reguliariai, o ausys tikrinamos ir valomos, kad išvengtumėte uždegimų.
Dresūra turi būti švelni, paremta pozityviu pastiprinimu. Maltos bišonas protingas ir greitai supranta komandas, tačiau pernelyg griežtos priemonės gali jį išgąsdinti. Rekomenduojama nuo mažens pratinti prie vienatvės, kad būtų mažesnė išsiskyrimo nerimo rizika. Kasdienės trumpos treniruotės ir žaidimai padeda išlaikyti gerą emocinę būklę.
Ši veislė laikoma palyginti ilgaamže, tačiau turi kelis dažniau pasitaikančius sveikatos iššūkius. Gana dažnos dantų ir dantenų ligos, todėl profilaktinė burnos higiena yra būtina visą gyvenimą. Pasitaiko girnelės išnirimų, todėl svarbu stebėti šuns svorį ir vengti šuolių nuo aukštų paviršių. Kai kuriems linijoms būdingos širdies ir akių ligos, todėl rekomenduojami reguliarūs veterinariniai patikrinimai.
Dėl trūkstamos pavilnės šis šuo jautresnis šalčiui ir drėgmei. Pasivaikščiojimams žiemą tinka drabužiai ir sausi paviršiai. Karštą dieną jis turėtų būti šešėlyje, gauti pakankamai vandens ir nebūti vedžiojamas kaitros metu. Energijos lygis vidutinis: pakanka kelių trumpų pasivaikščiojimų ir aktyvių žaidimų namuose. Tinkamai prižiūrimas ir socializuotas Maltos bišonas tampa ilgamečiu, ištikimu ir labai artimu šeimos nariu.