Maljorkos buldogas, kitaip žinomas kaip Ca de Bou arba Perro de Presa Mallorquín, yra kilmingas bei retas molosas, išsivystęs Ispanijai priklausančioje Maljorkos saloje. Ši veislė jau nuo XVII a. buvo vertinama dėl savo nepaprasto stiprumo, budrumo ir atsidavimo šeimai – ypatinga ištikimybė lydi ją iki šiol. Nors anksčiau šį augintinį naudojo jautrioms užduotims, tokioms kaip galvijų varymas ir net kaip sargą arenose, šiuolaikinis Maljorkos buldogas – prieraišus, apsaugantis ir santūrus šuo, galintis tapti nuostabiu šeimos nariu.
Šios veislės šaknys siekia laivų šunis, XVII–XVIII a. atvežtus į Maljorkos salą su britų pirkliais. Mišrindami angliškus buldogus, mastifus ir vietinio tipo šunis, vietos gyventojai ėmė formuoti ištvermingą, stiprią veislę, tinkamą kovoms ir sargybai. Nors šiandien tokio naudojimo jau nebėra, Maljorkos buldogai puikiai žinomi užsispyrimu, protingumu bei gebėjimu priimti greitus sprendimus stresinėse situacijose.
Šios veislės atstovai yra vidutinio–didelio kūno sudėjimo, pastebimi dėl plačios krūtinės, raumeningo kaklo, stambaus snukio ir stiprių žandikaulių. Būdinga masyvi, tvirta galva su ryškiai išreikštais skruostikauliais.
Kailis trumpas, prigludęs, dažniausios spalvos – juoda, tigrinė, retesnės gelsvai rudos (fawn) atspalviais, galimi baltos dėmės ant krūtinės ir letenų. Akys apvalios, ausys – be pakėlimo, pusiau nukarusios. Toks šuns išvaizdos kompleksas liudija apie išskirtinę jėgą ir atsidavimą apsaugai.
Šie šunys puikiai pritaikyti šeimos gyvenimui, tačiau dėl natūralaus sargumo jiems reikia ankstyvos socializacijos. Jie myli savo žmones, dažnai rodo nuolankumą vaikams, mėgsta žaisti ir bendrauti, tačiau gali būti atsargūs su svetimais. Išskirtinis Maljorkos buldogų bruožas – stiprus teritorinis instinktas, todėl jie garsėja kaip vieni iš geriausių namų sargų.
Švelnus artimųjų atžvilgiu, tačiau gebantis būti santūrus ir budrus, jeigu prie namų atsiranda nepažįstamasis. Nors kartais stipriai prisirišę prie vieno šeimos nario, šios veislės augintiniai nėra pernelyg dominuojantys.
Priežiūra nėra sudėtinga – trumpas kailis šeriasi nuosaikiai, užtenka kartą per savaitę iššukuoti. Skirti be galo svarbu laiko fiziniam aktyvumui: reguliarios mankštos, žaidimai lauke ar pasivaikščiojimai reikalingi kasdien.
Dresūra turi būti nuosekli ir paremta teigiamu pastiprinimu, nes šios veislės šunys turi stiprų charakterį ir nepriklausomumo bruožų. Būtina kuo daugiau socializuoti nuo mažumės, kad būtų atviresni svetimiems žmonėms bei kitiems augintiniams.
Tipiškos sveikatos problemos apima sąnarių (klubų displazija), širdies, taip pat odos jautrumą. Dėl trumpo snukio kai kurie gali turėti kvėpavimo sunkumų, ypač didelio fizinio krūvio ar karščio metu. Vis dėlto, reguliari patikra pas veterinarą ir kokybiška mityba leidžia šios veislės šunims išlikti ištvermingiems ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Maljorkos buldogas paprastai gyvena 10–12 metų, jei tinkamai prižiūrimas, gali pasiekti ir 13 metų amžiaus ribą. Šių augintinių šeimininkams svarbu stebėti jų svorį, nes polinkis tukti gali sukelti papildomų bėdų.
Maljorkos buldogas yra tampa puikiu partneriu aktyviems ar patyrusiems šeimininkams, kurie vertina ištikimą šuns draugystę, nori užtikrintos namų apsaugos bei ieško tvirto, bet supratingo augintinio.