Lenkų žemumų aviganis susiformavo Lenkijos žemumų regionuose kaip universalus ūkio pagalbininkas. Šie šunys ganė avis, saugojo galvijus ir perspėdavo apie pavojų ūkiui. Manoma, kad veislė susijusi su senoviniais Vidurio Europos piemenų šunimis ir Tibeto terjerais, atgabentais prekybos keliais. Šios veislės atstovai vertinti dėl gebėjimo savarankiškai spręsti situacijas didelėse ganyklose. XX a. pradžioje veislę beveik sunaikino karai, tačiau entuziastai Lenkijoje atkūrė populiaciją iš kelių išlikusių linijų. Vėliau veislė išplito po Europą ir pasaulį, kur buvo įvertinta ne tik kaip darbinis, bet ir kaip šeimos šuo.
Šis šuo yra vidutinio dydžio, stačiakampio formato, raumeningo, bet ne gremėzdiško sudėjimo. Galva proporcinga kūnui, su aiškiai matomu snukio ir kaktos perėjimu, kurį dažnai dengia ilgesnės plaukų sruogos. Akys vidutinio dydžio, dažniausiai tamsios, su budriu ir šiek tiek mąsliu žvilgsniu. Ausys vidutinio dydžio, nusvirusios, apaugusios švelniu kailiu.
Kailis dvigubas: tankus pavilnis ir ilgesnis, šiurkštesnis viršutinis plaukas, linkęs banguotis. Plaukai dengia akis, tačiau neturėtų trukdyti regėjimui, jei tinkamai prižiūrimi. Spalvos labai įvairios: balta su dėmėmis, pilkšva, rusva, juodai balta, taip pat margi deriniai. Uodega gali būti ilga, vidutinio ilgio arba natūraliai trumpa.
Šios veislės šuo yra itin protingas, pastabus ir linkęs savarankiškai priimti sprendimus. Piemenų darbas suformavo stiprų teritorijos ir šeimos saugojimo instinktą. Šios veislės atstovai dažnai rezervuoti su nepažįstamais, tačiau šeimos narius labai myli ir jiems ištikimai atsidavę. Su vaikais paprastai elgiasi kantriai, jei nuo mažens tinkamai socializuojami.
Šis augintinis nėra flegmatiškas – jis budrus, reaguoja į aplinkos garsus ir linkęs loti į įtartinus dirgiklius. Temperamentas subalansuotas, bet gali pasireikšti užsispyrimas, todėl reikalingas nuoseklus auklėjimas.
Gauruotas kailis reikalauja reguliarios priežiūros, kad nesusidarytų sąvėlos. Rekomenduojama šukuoti bent kelis kartus per savaitę, o intensyvaus šėrimosi laikotarpiu – ir dažniau. Vonios procedūros atliekamos tik pagal poreikį, naudojant šunims skirtas priemones. Nagai turi būti tvarkingai patrumpinti, o ausys ir akys tikrinamos reguliariai.
Šis šuo mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, todėl kasdien reikia ilgesnių pasivaikščiojimų ir žaidimų. Mieste gyvenantis aviganis gali prisitaikyti prie buto, jei gauna pakankamai iškrovos lauke. Trūkstant veiklos, jis gali tapti nervingas, pradėti per daug loti ar ieškoti užsiėmimo savarankiškai.
Lenkų žemumų aviganis yra protingas ir greitai perpranta užduotis, tačiau gali būti linkęs ginčytis su šeimininku. Dresūra turi būti nuosekli, aiški ir paremta pozityviu skatinimu. Šis šuo gerai reaguoja į pagyrimus, žaidimus ir skanėstus, bet blogai toleruoja grubumą. Kadangi veislė sukurta darbui lauke, jai būtinas ne tik fizinis, bet ir protinis krūvis. Puikiai tinka paklusnumo, rally obedience, ganymo bandymai, nosework ar kitos uoslės disciplinos.
Ankstyva socializacija padeda sumažinti perdėtą įtarumą ir polinkį pernelyg saugoti teritoriją. Gerai išauklėtas aviganis tampa patikimu šeimos draugu ir stropiu namų sargu.
Bendrai ši veislė laikoma gana tvirta ir atspari, tačiau yra keletas rizikų, į kurias svarbu atkreipti dėmesį. Dažniau pasitaiko klubo sąnario displazija, alkūnių problemos ir kelio sąnario nestabilumas, todėl atsakingi veisėjai tikrina veislinius šunis. Ilgas kailis aplink akis gali skatinti sudirgimus, jei nėra prižiūrimas arba jei plaukai įauga į voką.
Kadangi tai aktyvus šuo, būtina palaikyti tinkamą kūno svorį ir vengti nutukimo. Vidutinė gyvenimo trukmė dažnai siekia 12–15 metų, o gerai prižiūrimi individai gali sulaukti ir garbingesnio amžiaus. Reguliarūs vizitai pas veterinarijos gydytoją, subalansuota mityba ir pakankamas judėjimas padeda išlaikyti šią veislę sveiką ir darbingą daugelį metų.