Lasos apsas kilęs iš Tibeto aukštikalnių, kur šimtmečius gyveno vienuolynuose ir kilmingų šeimų rūmuose. Šie nedideli šunys buvo laikomi dvasios sergėtojais ir laimės nešėjais. Jų budrumas padėdavo anksti pastebėti svečius ar pavojų, todėl jie dirbo kartu su didesniais sarginiais šunimis.
Veislė Vakaruose išpopuliarėjo tik XX amžiaus pradžioje, kai kelios poros buvo padovanotos diplomatams ir keliautojams. Šiandien tai vis dar gana reta, bet vertinama dekoratyvinė veislė, išsaugojusi daug savo senųjų instinktų.
Šis šuo nedidelio ūgio, bet tvirto sudėjimo, su gerai išvystyta krūtine ir tiesia nugara. Lasos apso galva proporcinga kūnui, snukis vidutinio ilgio, ne pernelyg trumpas. Akys tamsios, migdolo formos, suteikiančios budrią ir kiek rimtą žvilgsnį. Ausys nulėpusios, apaugusios ilgu kailiu.
Vienas ryškiausių bruožų – gausus, tiesus arba šiek tiek banguotas kailis, krentantis abipus kūno ir sudarantis savotišką „skraistę“. Uodega nešama išlenkta virš nugaros, dažnai su tankia plunksna. Standartinės spalvos labai įvairios: nuo auksinės ir smėlio iki juodos, tigrinės, balkšvos ar pilkšvos, galimos ir žymės.
Šios veislės atstovai pasižymi stipria teritorijos ir šeimininko apsaugos nuojauta. Nors tai nedidelis dekoratyvinis šuo, jis dažnai elgiasi tarsi rimtas sargas. Neįprastus garsus ar nepažįstamus žmones sutinka skeptiškai ir dažnai praneša lojimu. Su šeimos nariais lasos apsas būna švelnus, ištikimas ir labai prisirišęs. Jis dažnai pasirenka vieną mėgstamiausią žmogų, kurį seka po namus.
Su vaikais šie augintiniai paprastai sutaria gerai, tačiau labiau tinka ramesniems, pagarbiai elgiantis mokantiems vaikams. Su kitais šunimis ir gyvūnais dažnai sugyvena, bet gali būti užsispyręs ir linkęs dominuoti, ypač su tokio pat dydžio šunimis.
Lasos apso dresūra reikalauja nuoseklumo ir kantrybės. Šie šunys yra protingi, bet mėgsta spręsti patys ir ne visuomet paklūsta iš pirmo karto. Geriausiai veikia trumpi, žaismingi užsiėmimai ir pozityvūs metodai, paremti skanėstais bei pagyromis. Grubus elgesys skatina uždarumą ir užsispyrimą. Energetinis lygis vidutinis: kasdien pakanka kelių ramesnių pasivaikščiojimų ir trumpo žaidimų seanso.
Dėl kompaktiško dydžio tai geras pasirinkimas butui, jeigu savininkas skiria laiko psichiniam užimtumui – žaislams, lavinančioms užduotims, mokymui triukų.
Šios veislės atstovai paprastai gyvena ilgai ir išlieka aktyvūs iki garbaus amžiaus. Vis dėlto jie turi polinkį į kai kurias akių ligas, tokias kaip katarakta ar sausos akies sindromas, todėl svarbios reguliarios patikros. Dėl vešlaus kailio reikia atidžiai stebėti odą, kad neatsirastų uždegimų ar parazitų. Lasos apso kailis auga ištisus metus, tad reguliari priežiūra būtina.
Rekomenduojama šukuoti bent kelis kartus per savaitę, o ilgo kailio parodiniams šunims – net kasdien, kad nesusidarytų sąvėlos. Kai kurie šeimininkai renkasi trumpesnį „šuniuko kirpimą“, kuris palengvina priežiūrą. Būtina reguliariai valyti ausis, prižiūrėti dantis ir nagus. Šie augintiniai linkę priaugti svorio, jeigu gauna per daug skanėstų ir per mažai juda, todėl svarbu subalansuota mityba ir saikas skanėstams.